Taigi, taigi...Jau, atrodod, tapo taisykle, kad jei sukuriamas filmas pritraukiantis nemažai žiūrovų, tai kas nors tuoj pat išleidžią ir video žaidimą apie filmą. Deja, dažniausiai tai būna tik bandymas pasipelnyti iš garsaus pavadinimo šlovės, o ne sukurti gerą žaidimą.

Transformers: The Game, deja netapo išimtimi. Prisipažinsiu, aš šio žaidimo neperėjau. Pažaidžiau vos kelis lygius tiek su Decepticon'ais, tiek su Autobot'ais, ir daugiau nebegalėjau...tuoj pat išinstaliavau. Dėl to, kad neperėjau viso žaidimo, mano aprašymas gali būti netikslus, bet leiskite išreikšti *savo* nuomonę.


Buvo tik du dalykai kurie man patiko visame žaidime. Pirmiausia, tai grafika...Vaizdai ganėtinai gražūs, tačiau žiūrint pagal šių laikų standartus, toli gražu nieko įpatingo.Antra- tai patys transformeriai. Jie somodeliuoti labai detaliai, matosi jog modeliuotojai įdėjo daug darbo, gaila, kad iš to nieko nesigavo.

Dabar apie visą kitą. Pats geimplėjus atrodo įdomus pirmas penkias minutes. Po to įgrįsta iki gyvo kaulo. Viskas ką reikia daryti, yra kovoti su kitu transformeriu, arba transformuotis ir kažkur nuvykti, kartkartėmis, ką nors sugriauti(pastarasis užsiėmimas įdomiausias). Dar gali prireikti, su savo milžinišku transformeriu, rinkti gražius, blizgančius, spalvotus kūbelius...atrodo gan kvailai, ir neaišku kodėl taip darome...Gal kada girdėjote kaip kūrėjai rėkaujas, kad viskas yra sugriaunama? Hmm, visas sugrioviams baigiasi tuo, kad užlipdoma nauja tekstūra ir Alpha kanalas, tokio lygio sugriovimus galėjome matyti žaidimuose išleistuose prieš 7 metus. Pačios kovos ...na, ne tai kad jos labai nykios, bet žaidimo jau neišgelbės. Spaudinėjant pelės mygtukus, galima šaudyti (kas beja priešams beveik nekenkia, nes jie kaip mergaitės sustoja ir pasislepia po skydu...ir po juo būna tol, kol mes šaudome)arba spaudinėti vieną mygtuką ant klaviatūros ir muštis rankomis, dar galima paimti įvairius daiktus, ir juos mesti į priešininką. Priešai gan kvaili, jiems terūpi tiesiausia linija prieiti prie jūsų ir jums trenkti, arba , jei kas pasimaišo po kojomis, nuspirti ar mesti į jus. Transformuotis į transporto priemones reikia tik tam, kad geičiau nusigautum iš taško A į tašką B. Mašinos važiuoja taip, tarsi visur po jomis būtų ledas, arba ant padangų nebelikę gumos. Baisu... Sraigtasparniai valdosi klaikiai, su jais iš vis neymano nieko daryti, o kūrėjai dar nori jog mes numuštumėme kelis priešus. Toliau fizika. Šiame žaidime fizika reiškia, kad gali paimti daiktą, jį mesti, o šis nukris ant žemės, arba, kad jei trenki priešininkui (arba jis tau), jis nuskrenda kokius penkis šimtus metrų.

Siužetas, žinoma, pagal filą, tačiau net ir to padoriai atkurti nepavyko. Pačios įdomiausios akimirkos arba iš vis išimtos, arba pagreitintos, supaprastintos, ir nubukintos.

Aš bandžiau pažaisti kuo ilgiau, bet patys kūrėjai ,atrodo, nesistengė sudominti žaidėjų. Žinote kokia pagrindinė motivacija žaisti? Galima atsirakinti dešimt ištraukų iš filmo ir kitų ransformerių video produktų, 1000 nuobodžių paveikslėlių, su kuriais nėra ką veikti, ir, atrodo, penkis veikėjus. Štai taip.

Paskutinis dalykas, kurį pamiršau paminėti, galimažaisti tiek už autobot'us tiek už decepticon'us.

Viską susumavus- jūsų pinigų ir laiko švaistymas. Įvertinčiau trejetu. Visi trys balai, tai tik nuostabaus animatorių ir modeliuotojų darbo vaisius.