Disciples III
Drebančios rankos, greitos pabaigos maldaujantys žvilgsniai ir visą ėdanti gėda – viskas, kas liko drąsiems revoliucionieriams iš „.dat“ studijos, užsimojusiosios įkvėpti gyvybę į prieš šešerius metus nublankusį „Disciples“ projektą. Gailėti kūrėjų nėra ko – žaidėjams liko ženkliai mažiau.
„Hope is the firs step on the road to disappointment“
(WH 40K DoW)
Prieš pradedant vardyti nuotrupas, kuriomis kūrėjai galų gale „nustebino“ TBS, RPG bei pačios DISCIPLES serijos mylėtojus, reikėtų skirti keletą sakinių D3 išleidimo aplinkybėms. Rusijoje diskas pasirodė gruodžio vidury, neilgai trukus atsirado ir jo skaitmeninė kopija oficialiame leidėjų tinklapyje bei populiariausiose P2P tinkluose). Aktyvistų galvose užgimdavo šviežios mintys dėl gudraus marketingo ėjimo, atseit puikios žaidimo apsaugos ir jo platinimas P2P tinkluose – puiki reklaminė priemonė. Ir kad ir kaip tai bebūtų keista ir paradoksalu – planas suveikė, naujo „hit‘o“ ištroškusios smegenys davė komandą kojom ir publika užplūdo žaidimų prekeivių prekystalius (tingesnes smegenys liepė spragtelt pele ir kantriai laukti žaidimo atsisiuntimo).
Puikios apsaugos nuo visokio plauko „krekerių“ – sumani aktyvacija internetu; t.y. nesvarbu iš kur, gerbiamasis, gavote diską – prašome prisijungti prie visuotinio voratinklio ir aktyvuoti Jūsų kopiją. Smagu, ar ne? Ne, ženkliai smagiau atrodo šitokių aktyvavimų skaičiavimai – gilintis į tą skaičių, taisyklių ir niuansų sūkurį beprasmiška, pakaks įsivaizduoti, kad turite teisę aktyvuoti žaidimą n kartų (pvz. po instaliacijos), tiek pat kartų jį deaktyvuoti (pašalinus žaidimą), keletą „atsarginių“ aktyvavimų“ skiriama nelaimingiesiems, kuriem teko „perrašyti“ operacinę sistemą ir pan. Painu? Visi likę klausimai smagiai keliauja į tech. pagalbos skyrių. Viso šio „gudrumo“ fone net nesinori susimąstyti apie plačiąją Rusiją, kurioje taip aktyviai vykdoma nutolusių rajonų gazifikaciją ir apie banalų klausimą – ar kiekvienas turi tą laisvą prieigą prie aukščiau jau minėto voratinklio?
Toliau – smagiau. Vienas populiariausių rusų žaidimų apžvalgų portalų (ag.ru) savo recenzijoje nepagailėjo nei skaudžių žodžių, nei šmaikščių pastebėjimų praktiškai visai D3 kūrybinei grupei. Portalo forumas pradėjo tukti nieko bendro su sveiku maistu neturinčiais įrašais – nuo argumentuotų pastebėjimų iki banalių keiksmų (paprasta, juk žaidimų industrijos vartotojai niekad nepasižymėjo taktu). Teisingumo dėlei būtina pasakyti, kad dauguma kitų portalų žaidimą įvertino ženkliai aukščiau nei ag.ru skirti 40% iš 100 galimų. Tačiau visiškai nebanaliai pasielgė leidėjai – kompanijos „akella“ atstovai suskubo apkaltinti jau minėtąjį portalą dezinformavimu, projekto žlugdymu ir kitom mirtinom nuodėmėm. Šitokius pareiškimus lydėjo recenzijos recenzija, raginimas įmonės darbuotojams nedalyvauti ag.ru forumuose; o vainikavo fiestą – atviras laiškas, kuriame „akella“ skundėsi „blogais“ recenzentais. (Juokinga situacija, pabandykite įsivaizduoti šioje pozicijoje „Blizzard“ atstovus.. man nepavyko).
Ir desertui – apie patį žaidimą. Nesinori plėstis, todėl kliudysiu tik svarbiausius aspektus, kurie negailestingai pribaigė potencialų šedevrą.
Skausmingiausi smūgiai teko mūšiams– ankstesnėse dalyse veikusią jRPG kovos sistemą (kariai kovoja nejudėdami, t.y. tam tikra eilės tvarka smūgiuoja priešininkams, naudoja burtus, artefaktus ir pan.) pakeitė stipriai apkarpyta Heroes of Might & Magic sistema. Kovotojai, išsišiepę lyg velniai, laksto po virtualią areną ir... ir viskas, jokios prasmės šiame sumanyme nerasta – lankininkai/burtininkai sėkmingai šildo priešus savo įrankiais net blokuojami, kiekvienas vienetas lauką įveikia per 2-3 ėjimus, mygtuko „palaukti“ nėra. Taktišku turėjęs tapti mūšis virto vištų skerdynėmis sporto salėje – juk pribaigsiu, o palakstyt teks. Atsirado taip vadinamas taktinis elementas – spec. "nodai“ (kovos laukeliai), kurių yra kelios rūšys. Atitinkamam kariui užėmus atitinkamą laukelį jo ataka padidėja! Ir beprasmiškas lankininkas suduoda 1,5 karto skausmingesnį smūgį. Ir kas iš to paklausite? Nejau kiekvienas mušis reikalaus idiotiško karių dėliojimo kovos aikštelėje tam, kad iš jų išgauti nors menką naudą? Manęs neklauskite, kaip jau minėta – visi klausimai i tech. skyrių.
Kovos sistemos kankinimą lydi vienetų balansas. D3 kūrėjai pasistengė iš peties – lankininkai šaudo, nepasiginčysi, bet suduoda tiek kiek magai, skirtumas tik tas kad magai iš karto „kutena“ visus priešiškai nusiteikusius batalijos dalyvius. Klausimas – kam reikalingi lankininkai? Niekam. Sąžiningai – niekam. Tie patys magai nors ir muša visus nedraugus, tegali, geriausiu atveju, suduoti niekingai silpną smūgį (pagalvokime dar kartelį apie lankininką). Kas lieka? Kariai? Teisingai, šitiems dievas jėgos nepagailėjo. O dabar prisiminkime kovos lauką ir tai, jog bet kuris vienetas ji perbėga per 2-3 ėjimus – riteris magą pasiekia linksmai aplenkęs jūsų sunkiąją kavaleriją ir palaidoja nelaimingąjį vienu kirčiu. Taktika? Vėlgi, susimąstykime apie lankininką... Todėl elementariausia visą kolektyvą sudaryti iš karių ir kapoti priešus, gadinant savo mylimą pelytę. Vos nepamiršau gydytojų, tačiau, kaip galima nuspėti – jų laukia magų likimas, ir gerai – jie, kaip jau įkyrėjęs lankininkas, yra beverčiai – aukščiausioje evoliucijos pakopoje tegydo 75/100 gyvybės taškų, tuo tarpu riterio gyvybiškumo rodikliai seniausiai perkopė 1000hp ir praktiškos naudos jų naudojime nerasime.
Balansas išgaravo kaip ir strateginis žemėlapio valdymas. Pilys, miestai, teritorijos, resursai, ekonominis spaudimas – vakarykštės dienos liekanos! Šiandien D3 siūlo žarnų pavidalo koridorius, kuriais keliaujame iš taško A į tašką B ir... kartais apslinkome parduotuvėje, ir vėlgi – viskas. Dabar žaidimas į TBS yra panašus tik tuo kad jame tikrai yra ėjimai, kažkiek nueiname per dieną, nakvojame niūrame miške, keliamės ir pirmyn, toliau. Smalsu, kodėl kūrėjai paliko ėjimų metodiką tuo pat metu palaidoję strateginį žemėlapio valdymą? Juk panašų gameplay‘ų siūlo King‘s Bounty be jokių ėjimų.
Ne, visiškai nesmalsu, juk suprantama – ėjimų dėka galima žaisti su draugais tinkle ar prie vieno kompiuterio, kaip ir ankstesnėse dalyse. Ot ir ne! Klystate gerbiamieji, žaidimas pasirodė su 3 kampanijomis (žmonės, elfai, demonai) ir viskas! Nei paprastų „skirmish“ žemėlapių, nei galimybės žaisti su draugais čia nerasime – užtat D3 pasaulį galėsime gelbėti iki pažaliavimo. Kiekvienoje iš tų, mano minėtų žarnų, priešų prikimšta kaip žuvų konservuose, todėl kiekvieną misiją teks vykdyti 2-4 valandas (nors leidėjai gyrėsi 3-6 ir ačiū dievui melavo!) skrupulingai naikinant kelią užstojusius padarus. Suprakaitavę vidurkelyje suvoksite, jog patirties taškų limitas prikimštas o šprotų armija – kuo toliau, tuo tirštesnė. Ir ne - lankininkai nepadės.
Maudynes šprotų konservuose turintis pagyvinti siužetas jas tik dar labiau apsunkina – į žemę atskriejęs angelas susirgo amnezija, o jus kaip gerasis dėdulė globojate vargšelį, lydėdami jį „kažkur“. Nei jums, nei jūsų ištikimiems lankininkams angelas susitaręs dėl „kažko“ su karaliumi planų neatskleis, jūsų užduotis– iš taško A į tašką B. Angelas, amnezija, „kažkas“, 3 rasės užsimaniusios pasišnekėti su ufonautu – visas siužetas.
Galima vardinti ir toliau, bet jau perdėm išsiplėčiau, todėl trumpai: žemėlapyje, kaip ir HoMM aibė objektų (vežimai su artefaktais, paminklai pridedantys kažką prie kažko ir galutinai pribaigiantys personažų plėtojimą ); kosminė pagrindinio veikėjo įgūdžių plėtojimo lentelė, kurioje įgūdžių 4-5 ir keliasdešimt pasirinkimų +1-+3 prie statistikos; galimybė stiprų priešą paverst silpna varle keliems ėjimams (cheat!), keliasdešimt „bug‘ų“ besidauginančiu su kiekvienu hotfix‘u ir pan. ir t.t.
Kalėdiniam sezonui pasirodęs D3 sugebėjo pamaloninti tik akis – perėmus gerą antrosios dalies tradiciją ir gotišką „artą“ vieninteliai kurie atidirbo investicijas į projektą – dizaineriai (vienintelė išimtis – lankininkai!). Bet, kaip pažymėta leidėjų papiktinusioje recenzijoje – grožis neišgelbės (juolab, kad su garsu dar blogiau), todėl vienintelė likusi viltis serijos mylėtojams – Disciples 4, tačiau po susipažinimo su D3 norom nenorom užduodu sau klausimą – o gal tai paskutinė DISCIPLES konvulsija, po kurios laukia šviesa tunelio gale ir šviesi komunistinė ateitis socialistiniame krikščioniškojo dievo danguje?