Postal 2 yra 2003 metų žiauri pirmojo asmens šaudyklė. Įsikūnijame į paštininką, kuris viską nori daryti savaip ir per tokį jo būdą, nuolat kyla bėdų. Veikėją vadina postal dude. Žaidime yra miestas, pavadintas Paradise (angl. rojus). Miestas yra normalus, jaukus ir sukuriantis keistą, atmosferą. Pirmadienio pirma misija - nupirkti pieno. Tada ir pasimato žaidimo laisvė. Jei gepaieškosime, rasime po lova paslėptą Colt m4 a1 ir kitokių ginklų. Na o antroji misija - apiplėšti banką ir teisingai pasprukti, kad nepamatytų. Užduočių bus 3-4 per vieną dieną žaidime. Dienų bus penkios.
Žaidimo laisvė yra neribojama, tačiau ji veda prie žiaurumų, kurių niekaip neišvengsime. Kraujo bus daug. Gera grafika viską padaro tikroviškai, todėl žaidimas nėra silpnų nervų žiūrovams.
Vieni žaidimą keikia ir niekina, kitiems labai patinka. Nekesti jo galima dėl žiaurumų, nešvankybių ir šlykštumų. O patikti gali dėl humoro, nesveikų linksmybių, erdvės, veiksmo, misijų ir nesenstančio paštininko (nors jį pirmą dieną atleido iš darbo).

Į grafiką ir garsą įdėta daug pastangų. Valdymas sudėtingas, bet visko nereikės.

Vienas Amerikos pirmininkas uždėjo ant Postal 2 ženklą, 18+. O kitose šalyse galima pamatyti n-14. Žaidime galime pamatyti nešvankybių, perdėto smurto, krauju vemenčių žmonių ir kt.

Postal 2 tikrai nėra šiukšlė, nes pritraukė labai daug žaidėjų ir visdar traukia. Žaidimas nėra visiškai blogas - jį reikia suprasti. Pvz.: iš sugriautos teroristų stovyklos rūkstančiais ginklais išeina paštininkas. Prie jo prieina kareivis iš J.A.V. kareivinės ir sako:
- Ei, tu! Ką tu padarei!?
- Aš nekaltas! Kalbėk su vaiku prie klaviatūros.
Toks jau tas Postal2.