Kosmosas – jau nuo seno žaidimų rinkoje yra atvira ir daugybę kartų ištyrinėta niša. Tokių žaidimų yra išties nemažai, o dauguma iš jų priverčia apsidžiaugti ne vieną fantastikos garbėją, juk daug ką žavi beribės visatos paslaptys… Planetos (taip pat kosminiai laivai), kuriose knibždėte knibžda įvairių rasių padarų, žaidėjams taip pat nėra svetimas dalykas. Bet ar kosmosas išties tokia vieta, į kurią norėtų papulti kiekvienas kosmonautas? Manau, kad “Dead space’’ į šį klausimą atsako šimtu procentų.

                      Veiksmas vyksta tolimoje sci-fi žanro ateityje, kai žemei išnaudojus visus resursus, jų ieškojimas prasideda kosmose. Tokių misijų metu inžinierius Isakas Klarkas su įgula gauna nurodymus atkurti prarastą susisiekimą su erdvėlaiviu ‘‘Ishimura“, kurį gaubia didžiulis paslapties šydas.

 Jau pačiais pirmaisiais žaidimo momentais tu ir tavo įgula nesklandžiai nusileidžiate į APLEISTĄ ‘‘Ishimura“ erdvėlaivį. Išsilaipinus ir gavus pirmuosius nurodymus prasideda žaidimas.  Pasirodo pirmieji mutavę monstrai, pro kurių ordas, kad išgyventum, visą žaidimą ir reikės skintis kelią. Misijos nėra labai skirtingos, dažniausiai tiesiog gausi likusių dviejų tavo įgulos narių arba vienos iš išgyvenusiųjų Nicole nurodymus ir teks keliauti nuo vienos erdvėlaivio dalies prie kitos. Dažniausiai teks sutaisyti vieną ar kitą erdvėlaivių maitinimo sistemų. Bet retkarčiais galėsi pavaldyti   ‘‘Ishimura“ pabūklus, kas visai džiugina ir suteikia žaidimui daugiau įvairovės.

Be to, žaidime labai dažnai tenka patekti į vakuumo zoną, kur visiškai nėra gravitacijos ir deguonies. Būtent tai ir yra viena stipriausių  “Dead space’’ vietų. Tai lemia labai gerai atkurta erdvės atmosfera, stulbinantys efektai bei kostiumo galių pritaikymas prie vakuumo zonos. Ir vienintelis dalykas, kurio neminėjau, tai, kad vykdant misijas už kiekvieno kampo tūno monstrai, kurie gali išdygti tada, kai visai to nesitiki, ir sukelti didžiausią baimę.

Jeigu nepasiduodi baimėms, turi stoti į kovą už išlikimą. Tam padės netradiciniai ateities ginklai su itin galinga smogiamaja jėga, tačiau tai atsveria šioks toks minusas - pačių ginklų kiekis. Jų žaidime viso labo tik septyni. Bet vienu metu galėsi turėti ne daugiau kaip keturis. Dar vienas “Dead space” atributas yra kostiumai. Kostiumus kaip ir ginklus galėsi tobulintis bei atsiradus  naujam kostiumui jį pasikeisti parduotuvėje. Su kostiumu turėsi ir galių – viena iš jų sulėtinti laiką (tai itin padės tuo metu, kai tave apspitę monstrai, ypač greitesnieji, bei sprendžiant vieną kitą galvosūkį) ir prisitraukti daiktus (kas irgi gali būti panaudojama kovose bei galvosūkiuose). Šioje pastraipoje minėti aspektai parodo - inventorius viena iš neatsiejamų žaidimo dalių. Reikia nuodugniai apieškoti spinteles ir dėžes, nes amunicija, kreditai ir  medikamentai yra vienintelis raktas į išgyvenimą, ypač jeigu žaidžiama sudėtingiau.

Taip pat čia egzistuoja ir bosai, kurių žaidime ne per daugiausia, bet paprakaituoti bus prieš ką. Pilna ir kitų monstrų, bet pagrindiniai dažniausiai būna mažai kuo besiskiriantys metamorfai, kurie prisiartinus tave galėtų sudraskyti pusiau. Todėl geriausia sistema kaunantis prieš juos yra pašauti į kojas, o po to į galvą. Taip bus nepadaryta žalos tau bei išeikvota mažiau šovinių. Dėl prastos artimos kovos sistemos, kurią sudaro tvojimas bei traiškymas koja, ir ne taip jau lengvai perkandamo valdymo, priešų negalima prisileisti arti, nes naudojantis artima kova vargiai ar nukausi bent vieną monstrą, verčiau žūsi pats.

Kalbant apie apipavidalinimą, galime teigti, kad tai taip pat viena stipriųjų “Dead space’’ pusių. Be to, grafika irgi nėra silpnoji grandis, jos užtenka įvertinti stulbinančius “Ishimuros“ vaizdus. Kraujo klanai ant sienų, betvarkė bet kuriame kambaryje ar koridoriuje bei visur išmėtyti žmonių palaikai priverčia išsigąsti ir  susimąstyti, kad tu greitai gali prisijungti prie jų... Be to kartas nuo karto  teks pamatyti beribį ir labai paslaptingą kosmosą... Neužkliūva nei tai, kad “Dead space’’ dažnas dalykas yra klaustrafobiški koridoriai – jie puikiai suderinti su siaubo žanrų atributais, nors daug kas to neįvertino ir “Dead space’’ priskyrė prie monotoniškų žaidimų.

Garsas priverčia išsigąsti kiekvieną, aišku gerąja prasme – montrų šūksniai ir bildėjimas dažnai privers žaidėją atsigręžti atgal arba gerai apsižvalgyti. Mintyse girdimi balsai ir tau suteiks galimybę bent trumpam įsijausti į beprotiškai išsigandusio žmogaus vaidmenį. Sunkus Isako kvėpavimas vakuume ir t.t

Istorija nėra labai kuo išsiskirianti iš kitų žaidimų senarijų, bet ji puikiai prišlieta prie siaubo žanro atmosferos. Būtent perliukų, naudojamų siaubo filmuose, “Dead space’’ – apstu. Kaip sakoma ,,tegul turintis akį tepamato“. Amžinas vienišumo jausmas, baimė dėl bet kada galinčios iškilti grėsmės, gęstančios šviesos virš lubų, nežinia iš kur sklindantys monstrų riaumojimai bei tylūs balsai tavo galvoje sakantys, kad tau jau turbūt laikas pasikeisti sauskelnes...