Jeigu reikėtų išskirti pagrindinį Saints Row The Third  bruožą, tai būtų vientisumas. Kaip žaidimo mechanika, taip ir siužetas bei techniniai sprendimai – viskas tarpusavyje išlaiko balansą ir be perstojo perša pagrindinę idėją. O pati idėja žaidėjams (ypač tiems, kurie žaidė Saints Row 2) yra aiški – smagiai praleisk laiką bei spjauk ant fizikos, realistiškumo, moralės bei etikos normų. Perėjęs Saints Row The Third galiu drąsiai teigti, kad viskas įgyvendinta puikiai ir net geriau nei tai buvo padaryta antroje dalyje ar ažiotažą sukėlusiame Duke Nukem Forever.

    Apie siužetą daug porinti neverta, kadangi daugelis žaidėjų iš visko teįžvelgs pusnuoges kekšes – samdomas žudikes bei neaiškų roboto balsu kalbantį gangsterį. Kalbant paprasčiau, jeigu ieškai realistiškumo, čia jo nei su žiburiu nerasi.

    Istorija rutuliojasi aplink gangsterių gaują pavadinimu Trečiosios Gatvės Šventieji. Savaime aišku, kad kriminaliniai autoritetai vietele po saule dalintis nemėgsta, todėl dėl tam tikrų priežasčių (kurių jūsų labui neminėsiu) šventieji priversti dorotis su nusikaltėlių organizacija Sindikatu. O čia dar ir iškyla keršto misija už nužudytą gerai žinomą Šventąjį Džionį Gatą.

    Turbūt didžiausias pokytis – nauja teritorija. Mat tu ir keli tavo kompanjonai atsiduriate Sindikatui priklausančiame Stilporto mieste. O toliau viskas kaip ir anksčiau – turi plėsti savo autoritetą, įgauti daugiau bičiulių bei atsikovoti miestą nuo trijų gaujų – prostitučių dilerių Morning Stars, grupės Meksikiečių imtynininkų, pasivadinusių Luchadores bei kompiuterių hakerių Deckers – visi jie pavaldūs Sindikatui. Tačiau neverta nerimauti  – kitaip nei daugelyje tokios tematikos žaidimų, čia visko nepradėsi kaip eilinis kišenvagis. Nuo pat pirmutinių misijų bomborduosime karines bazes, kovosime dangoraižių viršūnėse bei dalyvausime automobilių gaudynėse. Kitaip tariant, Stilportas pavirs tikru gangsterių karo lauku.

    Verta žinoti, kad žaidimo kūrėjai – studija Volition Inc., ir tokių ankstesnių jų darbų kaip The Punisher bei Red Faction įtaka aiškiai matoma. Pasisėmę nemažai patirties prie trečiojo asmens šaudyklių kūrėjai sugebėjo paruošti smagią Saints Row The Third kovos sistemą. Patogus valdymas, dinamiški susišaudymai, krūva specialiųjų efektų ir pompastiškų netikėtumų bei gražūs artimos kovos judesiai. Ko dar daugiau reikia?

    Misijos čia žavi savo šmaikštumu. Mat net iš pažiūros rimta užduotis virsta absurdo komedija, kuomet tavo priešininkai pasirodo esančios pusnuogės kekšės ar mėsmalę besinešiojantis trimetrinis ,,Švarcnegeris“. Nors kita vertus, pasisvečiuoti TRONO visatoje, įsirauti į mafijozų orgijas ar vakarėlius gali būti išties smagu. Be to, kodėl savo automato nepakeist į milžinišką vibratorių ir negyvai uždaužyti priešus. Viskas gali virsi dar didesniu absurdu jeigu šias misijas vykdys mėlynas sumo imtyninkas kalbantis zombio balsu. Saints Row The Third leidžia tau pasijusti visa ko dalimi, todėl spjauk ant visų stereotipų bei susikurk sau artimą herojų.

    Be pašėlusių pagrindinių misijų, Stilporte gausu šalutinės veiklos. Jeigu nori tapti tikru magnatu – supirkinėk nekilnojamąjį turtą. Nori pelnyti daugiau pinigų bei pagarbos taškų – vykdyk šalutines užduotis, kurios, savaime aišku, nėra panašios į kitų žaidimų, tačiau nenusileidžia pagrindinėms. Vienoje iš tokių galima sudalyvauti realybės šou, kuriame per tam tikrą laiką turėsite nužudyti juokingai persirengusius priešininkus bei išvenginėti kliūčių. Be to, einant gatve prie tavęs gali prisikabinti bet kuri netoliese slankiojanti Stilporto gauja. Jeigu nori pereiti žaidimą šimtu procentų, prie pagrindinės istorijos pridėk dar mažiausiai tris valandas. O kur dar zombiai...

    Vieniems tai patiks, kitiems priešingai, tačiau Saints Row The Third nesuteikia žaidėjui noro stengtis arba bent jau pasitempti. Nuo pat pradžios iki pabaigos jausiesi padėties šeimininku. Paprastai kituose žaidimuose nuotolinio valdymo raketas, SMG automatą ar snaiperio šautuvą gauname tik tada, kai mūsų herojui pradeda želti ūsai, tačiau čia šiais žaisliukais mėgausimės nuo pirmutinių užduočių. Aišku, nereikia užmiršti, kad žaidimas turi paruošęs keletą staigmenų, kaip antai ginklas, šaudantis mintis valdančiais aštuonkojais. Įgūdžių sistemos tobulinimas bei jų pirkimas taip pat gan per lengvas, kadangi vėjai kišenėje švilpti neketina. Be to, visuomet turėsi savo Iphone, kuriuo galėsi išsikviesti pagalbos ar vienu skambučiu atsigabenti norimą transporto priemonę.

    Džiugina tai, kad kūrėjai nepakartojo tos pačios klaidos – mašinų valdymas, kuris taip kenkė Saints Row 2 bendram vaizdui, čia išties sklandus ir itin lengvas. Aišku, žavi ne vien valdymas, bet ir galimybė automobilius tiuninguoti ir net pridėti prie jų kovinės atributikos. Nors, kita vertus, kam gaišti laiką automobiliams, kai galima paskrajoti su naikintuvu ar skraidančiu motociklu...

    Aišku neapsieita be minusų. Kvailas priešininkų DI, ne itin patrauklus grafinis apipavidalinimas, nemirtingi kompanjonai bei miestas, kuris iš dalies nerodo didelių gyvybės ženklų: visa tai trukdo siekiant visiškos euforijos, tačiau tokio tipo žaidime į šias klaidas žiūrėti pernelyg rimtai būtų nusikaltimas.

     Asmeniškai man Saints Row The Third primena smagiasias devinto dešimtmečio bei tūkstantmečio pradžios veiksmo komedijas. Ir poveikis abiejų panašus. Žiūri, šiuo atveju žaidi, tik tam, kad nerūpestingai praleistum laiką per daug neapkraudamas savo galvos.

    Nepaisant visko, Saints Row The Third turi kažką, kas sugeba užkabinti nuo pradžios iki pabaigos. Gal tas kažkas yra taiklus juodas humoras, puikus įgarsinimas ir muzika ar kitų grandų parodijavimas... Nesvarbu, svarbiausia tai, kad tas kažkas egzistuoja.