Kad ir ką besakyčiau apie Call of Duty Black Ops, visada prieinu prie vienos išvados – man jis paliko neišdildomą įspūdį. Tam didelės įtakos neturėjo nei smagus amunicijos eikvojimas, nei ginklų arsenalas, nei kuris kitas aspektas, susijęs su pačia žaidimo mechanika. Visą mano ir daugelio kitų žaidėjų susidomėjimą kurstė vienas dalykas – išskirtinis Black Ops pateikimas.

Pasauliniai karai ir visi kiti istoriniai konfliktai jau seniai pavirto skraiste, dengiančia daugelio šaudyklių siužetą. Tačiau itin dažnai gauname eilinę šaudyklę – istorinį karo pradžiamokslį. O ir žaisti tokius eksperimentus nėra itin malonu. Juk karas – tai purvinas ne vieną gyvybę nusinešęs reikalas, kuriame dviračio neišrasi. Juokinga stebėti karinius žaidimus reklamuojamus dėl neva jame egzistuojančio autentiškumo ir realistiškumo, kurį bet kuris besidomintis istorija tuoj pat užginčytų. Gal taip bandoma užglaistyti prastą produkto visumą?... Tačiau prieš kelis metus pasirodęs Call of Duty World at War tapo kryžkele tarp to, kas turi likti mokykliniuose vadovėliuose ir to, ką verta vadinti pramoga. Viskas buvo atlikta itint patraukliai ir stilingai. Būtent stilius yra viena iš serijos išskirtinumo ašių. Jis yra vienas iš labiausiai išpuoselėtų visos serijos aspektų. Būtent dėl jo Call of Duty žaidimai galėjo nuobodžią istorijos pamoką paversti smagiu ir epišku nuotykiu. Ko gero, dėl to ir Black Ops kūrėjais tapo studija Treyarch. Su World at War jie įrodė, kad istoriniai laikotarpiai Call of Duty visatoje kvepia išties išskirtinai. Šį kartą eilė Šaltajam karui...

Apie militaristines keliones ir ne tik...

Black Ops – tai tarsi World at War tęsinys ir Modern Warfare 2 prologas. Tai savotiškas visos serijos įvykių tėkmės centras. Kas geriau nei Šaltojo karo įvykiai paaiškins, kaip pašlijo rusų ir amerikiečių tarptautiniai santykiai bei pasitikėjimas, kaip buvęs ginklo brolis antrojo pasaulinio karo metu virto pagrindiniu priešininku įsiplieskus trečiajam pasauliniui? Call of Duty visatoje Šaltasis karas – tai laikotarpis, kuomet niekada negalėjai žinoti, kuriam piktadariui į galvą šaus išmėginti biologinį ginklą...

Vos prasidėjus žaidimui iš karto juntama, kad įvykiai klostosi ne mūsų valdomo veikėjo naudai. Vos tik atgavęs sąmonę Aleksas Meisonas pastebi, kad atsidūrė kraupiame karceryje. Negana to, jis tvirtai pririštas prie kėdės, o blankus siluetas, stebintis jį iš už grūdinto stiklo, reikalauja krūvos asmeninės informacijos. Po keleto elektros šoko injekcijų Meisonas nutaria, kad priešintis neverta, todėl ima pasakoti visą savo istoriją. Visų žaidėjų džiaugsmui, Meisonas – amerikiečių kareivis su kapitono laipsniu per savo tarnybą pabuvojęs beveik visuose Šaltojo karo konfliktuose. Kartais atrodo, kad Black Ops žavi vien galimybe pakeliauti po tokias vietoves kaip Vietnamas, Honkongas, Laosas, Uralo kalnai ir kt.

Grįžtant prie charakterių – mes taip pat gausime progą valdyti CŽV agentą Džeisoną Hudsoną, kuris visų įvykių tėkmėje atliks itin svarbų vaidmenį. Šįkart kiekvienas personažo atsiradimas tam tikroje vietoje bus aiškiai pagrįstas siužetinės linijos, ne kaip ankstesnėse dalyse, kai po padrikai išmėtytą scenarijų tempdavom mažai mums pažįstamą veikėją.

Kiekvienas (netgi antraplanis) personažas ar antagonistas puikiai prišlietas prie pačios siužeto visumos. Tam puikiai pasitarnavo ir įžymūs holivudo aktoriai, paskolinę balsus žaidimo herojams bei garsūs scenaristai rankas prikišę net prie tokių holivudo grandų kaip Dark Knight ir Batman Begins... Galutinis rezultatas stebina – žaidimo istorija, bent jau mano nuomone, pralenkia visas ankstesnes frančizės dalis. Apskritai, Black Ops ambicijos nukreiptos link visos siužetinės koncepcijos didesnės, nei kurioje kitoje Call of Duty dalyje ir prilyginamos netgi patiems ambicingiausiems holivudo projektas. Ką jau kalbėti apie garso takelį, kuriame išgirsime tokių atlikėjų kaip Eminem, Pink ir Rolling Stones dainas. Visi šie smulkūs dalykėliai dar kartą įrodo, kad Treyarch kūrė ne ką kitą, o tikrą fps žanro milžiną.

Vakarų fronte nieko naujo...

Žaidimą geriausiai apibūdina ši grubi frazė – ,,nėra ko užpakalyje smegenų ieškoti“, geriau tinkamai panaudoti tai, kas jau atrasta ir laiko patikrinta. Kūrėjai nesivargino ir Black Ops įvilko į tą patį varikliuką, pasitarnavusį ankstesnėms dalims. Mažam nusivylimui, priešininkų DI išliko tokie patys – ne itin protingi bei mėgstantys kovas be savisaugos instinkto. Nors galima pastebėti, kad tavo komandos draugai dabar yra šiek tiek labiau įgudę kovose bei pasižymi didesniu dinamiškumu negu ankstesnių dalių kompanjonai. Netgi grafika pamalonins ne vieną, net ir visko mačiusį žaidėją, o stulbinantys vaizdai ir spec. efektai ne kartą vilios apsilankyti vešliosiose Vietnamo džiunglėse. Tačiau šis malonumas itin brangus, kadangi juo mėgautis galės tik galingesnių kompiuterių savininkai. Kaip ir ankščiau, taip ir dabar laikysimės tos pačios niekur nerašytos taisyklės vienu metu leidžiančios nešiotis tik du ginklus. Eigos procesas išliko linijinis, tačiau kompensacija šiai blogybei atpirkti – milžiniška.

Black Ops užduotys įvairove nesiskundžia, kadangi galėsime ne vien aklai papyškinti, bet ir įvykdyti vieną kitą sėlinimo misiją. Be to, kiekviena užduotis ar prisiminimas supažindins su vis skirtinga vietove. Negana to, retkarčiais pašaudysime ir iš vieno kito militaristinio stebuklo, pavyzdžiui, sraigtasparnio ar katerio pabūklų. Pabrėšiu tai, kad žaidime pilna holivudiškų spec. efektų, pompastikos bei netikėtų siužeto vingių, kurie tapo tarsi savotišku Call of Duty žaidimų firminiu ženklu. Visa tai tarsi nematoma aura skatina neatsigręžus atgal įnikti į stulbinančią Black Ops visatą.

Jeigu manai, kad Black Ops neatitinka kainos, kokybės ir kiekybės aspekto, tuomet privalai išmėginti multiplayer rėžimą. Naujokams čia kelias tikrai ne rožėmis klotas. Nuo to ir prasideda šio rėžimo patrauklumas – lygio kėlimas, naujos ekipuotės pirkimas bei jos tobulinimas ir kt. Tai skatina žaidėją pasivyti kitus ir kelioms dešimtims (ar daugiau) valandų pasinerti į kovas tinkle. Negana to, sugrįžta ir zombių rėžimas, kuriame kartu su draugais turėsime išsilaikyti prieš plūstančias smegenėdžių minias.

Tačiau jei tau nepadarė įspūdžio kitos šios serijos dalys – vargu ar gali tikėtis, jog tai padarys ši. Call of Duty  turi savitą stilių, kuris gali patikti, gali nepatikti, tačiau nepastebėti jo žaidimų rinkoje – neįmanoma. Kalbos apie šį žaidimą vienu ar kitu atvejus sklis. Na, o iš mano pusės jos visada bus palankios.