Fallout ne be pagrindo galima būtų priskirti auksiniam žaidimų fondui, jei toks fondas egzistuotų. Turininga vaidmenų sistema, platus su meile ir logika sukurtas pasaulis, dialogai ir humoras suaugusiems – tai tik maža dalis elementų, savo laiku išgarsinusių Fallout seriją.  2009-aisiais Bethesda Softworks pristatyta trečioji žaidimo dalis sunkiai primena serijos užuomazgą.

Fallout 3 – bandymas nr. 2

Reikia paminėti, kad serijos autoriai ties tęsiniu dirbo nuo 2000-ųjų, tačiau dėl senamadiško gameplėjaus ir pakitusių standartų žaidimų industrijoje tuometinis leidėjas, Interplay, projektą palaidojo 2003. Štai tokiomis liūdnomis aplinkybėmis gimė nauja žaidimų kūrėjų studija – Obsidian Entertainment, kuri 2010-ais savo skurdų pasiekimų bagažą (Neverwinter Nights 2, Alpha Protocol , SW:KOTOR II) papildė Fallout 3 – New Vegas. Šiuo atveju negalima nepagirti Bethesda Softworks atstovų, nusprendusių patikėti prieštaringai vertinamo projekto plėtrą tikriesiems jo tėveliams.  Ir iš tikrųjų, kas geriau nei patys Fallout visatos kūrėjai, sugebėtų suteikti šiam žaidimui senių seniausiai nublankusią atmosferą ?

Obsidian nusprendė nesivelti į originale pristatytus įvykius, todėl veiksmą iš rytinės pakrantės perkėlė į pietvakarius, kurių dykynės puikiausiai „įsipaišė“ į Wastelands sąvoką.  Didelių miestų ir žmonijos civilizacijos pasiekimų nuolaužų čia nerasime – juk aplinkui dykuma. Tačiau net tokiose kraštuose žmonėms yra dėl ko galabyti vieni kitus, kariauti ir įrodinėti savas tiesas. New Vegas – jaukumo ir saugumo oazė pavojingose dykynėse, miestas-valstybė pritraukianti visokiausio plauko pranašus, karius, mutantus, nusikaltėlius ir pan. O šalimais stypsanti Hoover‘io damba – gardus kąsnelis visiems. F3:New Vegas‘e dėl gėlo vandens šaltinio dykumoje susikaus Piktieji Cezario legionieriai, demokratiškosios Naujosios Kalifornijos kariai ir paslaptingasis naujojo Vegaso vadovas. Kam atiteks pagrindinis prizas – rinktis žaidėjui.

Panaši žaidimo mechanika RPG mylėtojus vargu ar nustebins – sąjungininkus ir priešus rinkomės tų pačių Obsidian NWN2, AP ir ne per seniausiai Bioware išleistame DAO, tačiau čia maloniai nustebina praktiškai besąlyginė laisvė – eik kur nori, daryk ką nori ir savaime aišku – kada ir kaip nori. Šitokiu gardėsiu žaidėjus kūrėjai lepina vis rečiau. Dar daugiau gyvybės į projektą įkvėpė papildomų užduočių gausa – jų ženkliai daugiau nei pirmtake ir praktiškai kiekvieną jų galima išspręsti keliais (o kartais net ir 5-6!) būdais. Todėl, palyginus, kiek mažesnis žemėlapis nei originale, įvykių gausos dėka, negąsdina.

Tiesa, nesusigundžiusius laisvu ir nepriklausomu radioaktyvios dykynės gyventojo vaidmeniu siužetas nematomais orientyrais nukreips reikiama linkme.  Iš esmės F3:NV pasakojimas byloja apie paprastą žmogeliuką, kurį bandyta nugalabyti; per stebuklą išgyvenęs žaidėjo valdomas personažas seks skriaudėjų pėdomis aplankys regione stūksančias gyvenvietes.  Praktiškai kiekvienoje stotelėje laukia mini siužetas, atskleidžiantis tam tikrų grupuočių realijas, „globalios“ politikos veiksnius ir vietines paskalas. Vienur laisvinsime mokslinį korpusą nuo išprotėjusių robotų, kitkur spręsime ar lemta mutantams (mielieji ghouls) susikonstruoti raketą ir išskristi į geresnę planetą.

Į kiekvieną mini pastokojimą įpinta plona ironijos, juodojo humoro ir šiaip kvailiojimo linija suteikia šiam papildymui tikrojo Fallouto pojūtį, kurio taip tikėtasi ir pirmtako.

Bekojė šaudyklė ar berankė RPG ?

Subtilų siužetą taikliai papildo dykumos peizažai, mažyčiai miesteliai ir kiti miestais besivadinantys taborai. Šen bei ten stūksančios JAV pietvakarių architektūros pasiekimų liekanos ir be perstojo zvimbiantis radijas išlaiko vienatvės ir bejėgiškumo jausmą.

Taigi, su atmosfera ir siužetu originalūs Fallout‘o kūrėjai susitvarkė puikiai, visa kita – akmenų kruša į Bethesda Softworks daržą.  Kaip ir pirmtako atveju, medinio žaidimo varikliuko „dėka“,  FPS ir RPG tempia į save tą pačią virvę. Šaudykle žaidimo, kad ir kaip stipriai tempt už ausų, nepavadinsi – buratininiai judesiai, kvailoka animacija, protu nesuvokiama fizika. Analogiškai ir su RPG sudedamąja – nors įgūdžių ir personažo tobulinimo mechanika kiek retušuota geresnio balanso link, tačiau tik neįgudęs žaidėjas nesugebės iki žaidimo vidurio susikurti sau terminatoriaus. Nei šis nei anas galų gale nepatenkins nieko, tačiau sąžinės graužatį už šią nuodėmę palikim Bethesda‘i , Obsidian gi išspaudė iš esamos projekto būklės, atrodytų, viską ką galėjo.

Ypač serijos fanus turėtų pamaloninti Hardcore režimas. Žaidimams vis paprastėjant tokie perliukai negali likti nepastebėti, juolab kad režimo ypatumai ne tik, kaip tai jau priimta, prifarširuoja priešus papildomais gyvybės taškais. Būtinybė ilsėtis, miegoti, valgyti, gerti (spėkit kiek kainuoja vanduo radioaktyvioje dykumoje!) atsižvelgti į šovinių ir provizijos svorį ieškantys lengvo grobio pakelyje suteikia žaidimui papildomo realizmo.

***

Deja, puikiai išdirbtoje F3:NV visatoje realizmas ir nuostabūs siužetai priversti sugyventi su žaidimo varikliuko idiotizmu. Bet kur iššokantys objektai, žema teksturų raiška ir apgailėtinas apšvietimas neleidžia grožėtis šiuo juodu humoru persmelktu perliuku. Telieka tikėtis, kad kuriant jau ketvirtąją dalį Bethesda nelips ant tų pačių grėblių ir vėlei pasitelks serijos gimdytojus.