Vos prieš kelias dienas pasirodė naujausias kompanijos Valve kūrinys. Half-Life 2: Episode Two. Tai yra priešpaskutinė Half-life serijos dalis. Žinoma, Valve neapleis šio savo kūrinio ir kurs žaidimus susietus su Half-Life istorija, gal netgi persigalvos ir išleis dar kelias dalis.perėjau per du vakarus (!), o tikėjausi pažaisti bent jau savaitę ar net dvi, kaip buvo su pirmaisiais žaidimais. Jei esate Half-Life fanas, privalote pažaisti šį „nesusipratimą", nes jame atskleidžiamos kelios labai svarbios ir pribloškiančios detalės. Kitu atveju, pirmiau turėtumėte išbandyti kurią nors kita šios serijos dalį.Tiems kas mano esą kantresni...Pradėkime... Tiems kas tingi skaityti visą apžvalgą, štai trumpas apibendrinimas. Tiek iš techninės tiek iš geimplėjaus pusės žaidimas yra nuostabus ir visiškai vertas vadintis Half-Life, tačiau viską labai (labai, labai) gadina neįtikėtinai trumpas scenarijus. Aš žaidimą Geimplėjus Kaip ir jo pirmtakai, šis žaidimas labai įtraukiantis ir smagus. Viskas prasideda nuo tos vietos, kurioje baigėme žaisti pirmąjį epizodą. Pagrindinis dalykas, kuris žaidėja stumia pirmyn yra nuostabi istorija sukelianti natūralų smalsumą. Taip pat antrasis epizodas turi stipriai patobulintą fizikos sistemą, kuri atkuria neįtikėtinus sprogimus, pastatų ar tiltų sugriuvimus, bei visų žaidime esančių objektų judėjimą labai realistiškai ir sunaudoja gan mažai kompiuterio resursų. Negana to, vaizdai atrodo puikiai. Paprastai, žaidžiant daugumą žaidimų galima pastebėti kad užduotys ar atliekami veiksmai kartojasi. Nors žaidžiant Episode two mes suprantame, jog visada turime į ką nors šaudyti, arba spręsti galvosūkius, viskas pateikta taip, jog atrodo kaip visiškai skirtingi veiksmai. Tai dar viena priežastis dėl kurios žaidimas neatsibosta. Nepamirškime ir veikėjų. Kaip visada, jie labai žmogiški, patrauklūs. Be to atsiranda ir keli nauji draugai. Visų pirma, tai prie mokslininkų komandos prisijungia daktaras Magnusonas kuris, pasirodo, sėkmingai paspruko iš Black Mesa, be jo, dar sutinkame daug pasipriešinimo kovotojų, kurie lyg ir neatlieka jokio svarbaus vaidmens, lyg ir neurėtų mums rūpėti...Tačiau jie sukurti taip tikroviškai, kad kai vienas kuris krenta mūšio lauke, netgi pasidaro gaila. Keli kariai, su kuriais frymenas turėjo kautis petys į petį išliko mano atmintyje iki pat žaidimo pabaigos...O juk jie tik paprasti nereikšmingi kareiviai neatliekantys jokio svarbaus vaidmens. Kad jau pradėjome šnekėti apie mirtis, žaidime atsirado naujų jos sukėlėjų. Dabar Gordonas (žaidėjas) gali mirti nuo visko kas jam grėsė anksčiau, bei būti sugriaužtas Skruzdžių-liūtų (antlions) tunelių kasikių rūgšties, bei Combine robotų vadinamų Medžiotojais (Hunters) rankų, o gal tiksliau būtų sakyti kojų...Žaidimo metu ne tik bėginėjame aplink ant kojų, bet ir gauname pasivažinėti automobiliu. Ir ne bet kokiu iš vamzdžių suvirintu laužu kurį vairavome Half-Life 2, o tikra „Amerikoniška" Muscle Car. Tiesa, ji mačiusi ir geresnių dienų, bet variklio garsas, ir „Mad Max" stiliaus išvaizda kažkaip panaikina visas rūdis ir purvą. Žinoma, kaip gi šaudyklė be ginklų. Na čia deja nieko naujo, bet aš nesiskundžiu ir senaisiais ginklais. „Vinčikas", gravitacinis ginklas ir žinoma laužtuvas yra viskas ko man reikia. Be jų dar randame pistoletą, galingą revolverį, arbaletą su optiniu taikikliu, raketsvaidį, automatą, Combine energijos šautuvą, granatas. Taip pat atsiranda vienas „daiktas" kuris lyg ir nėra ginklas, bet iš esmės daro tą patį. „Magnusono prietaisai", arba kaip sukilėliai juos vadina „Straiderių naikintojai" (Strider Busters). Tai kažkas panašaus į lipnią bombą. Juos reikia sugriebti savo gravitaciniu ginklu ir prilipdyti prie straiderio, o tada, užtenka vieno šūvio iš paprasčiausio pistoleto ir jo detalės išsimėto po visą apylinkę, kitaip sakant jis sprogsta. Šio prietaiso negalima pavadinti ginklu, nes mes jo negalime nešiotis su savimi, mūšio lauke yra vietų kur galima juos rasti, ir vieną pasiimti su savo gravitaciniu ginklu. Taigi keli maži dalykėliai šen ir ten iš esmės pakeičia žaidimo patirtį. Man tai labai patiko! Atrodytų, kad viskas tobula, bet toli gražu taip nėra. Yra du minusai, vienas LABAI DIDELIS, kitas gan nereikšmingas. Mažoji blogybė yra tai, jog pirmosiose versijose platinamos per „steam" trūko kelių tekstūrų...žinoma vėliau tai buvo sutvarkyta. Episode One taip pat buvo ši problema, tik daug didesniu mastu, jo net nebuvo įmanoma žaisti, praėjus kelioms/keliolikai valandų, abejais atvejais viskas buvo sutvarkyta. Iš tiesų, žaidimo trukmė panaši į „bairį". Maniau galėsiu pasimėgauti naujais Freemano nuotykiais bent jau savaitę, tačiau perėjau žaidimą per du vakarus. Du vakarai! Ir šis trumputis keturių ar penkių lygių epizodas buvo kuriamas apie vienerius ar vienerius su puse metų? Tai mane tikrai nuvylė. Savaime suprantama viskas nutrūko pačioje įdomiausioje vietoje, tad manau teks laukti trečiojo epizodo. Tikėkimės jis bus ilgesnis. O mes dar skundėmės kad pirmasis epizodas trumpas... Techninė dalis Pats neturiu galingiausio ir naujausio kompiuterio, ir tai dar viena priežastis dėl kurios myliu Valve. Nuo pat pirmojo Half-Life visi jų kūriniai buvo labai techniškai pažengę (savo metui), tačiau veikė ant palyginti silpnų kompiuterių. Nuostabi grafika, kvapą gniaužianti fizika, didžiulės atviros erdvės užpildytos dešimtimis priešų ir teik pat sąjungininkų vienu metu, sprogimai, realiu laiku apdorojami garsai, dar daugiau geros grafikos ir jokio stabdymo! Visa tai spjauna Bioshock ir Crysis į veidą ir mano akyse paverčia juos jau ne tokiais dideliais ir galingais. Kodėl? Kai turi neribotus resursus bet kas gali padaryti bet ką, tačiau daug sunkiau suktis kai turi sukurti kažką gero ir tuo pačiu visiems prieinamo. Half-Life 2:Episode Two, tik vos nusileidžianti aukščiau minėtiems žaidimams, tačiau techniniai reikalavimai skiriasi kaip diena ir naktis. Nereikia pamiršti, kad variklis ant kurio sukasi žaidimas yra jau kelių metų senumo...tada apie Crysis ar bioshock dar net nebuvo girdėti, tada kūrėjai dar buvo suvaržyti 32 bitų ir vienos šerdies procesorių...Manau jei pasistengtum, galėtum iš „Source" varikliuko išspausti dar ne tokių vaizdų kokius matysime naujuose superžaidimuose. Aš naudoju 2,4 ghz Intel procesorių, turiu 1.5 GB RAM ir GeForce 6 AGP versiją, dauguma nustatymų buvo „high", keli net „very high", vos du „medium", rezoliucija 1024x768...Žaidimas stabdė tik vieną kartą per visus du vakarus... Kaip ten bebūtų, grafika, toli gražu ne viskas. Episode Two gali pasigirti labai patobulinta fizikos sistema. Visi, ir aš turiu galvoje visi, objektai išskyrus milžiniškus medžius, uolas ar betonines sienas yra fiziškai veikiami, ir jų elgsena atkuriama labai tikroviškai...Be to, kūrėjai aiškiai norėjo kiek pasirodyti, tad įdėjo kelias fizikos simuliacijas specialiai tam tikslui. Vienoje iš jų sugriūva metalinis geležinkelio tiltas. Jos metu žaidėjas stovi atviroje erdvėję, tolumoje matyti rūgstantys Miesto 17 griuvėsiai, o žaidėjas yra prie pat griūvančios struktūros. Simuliacijos metu juda apie 750 dalių. Žemyn krenta metalo nuolaužos, linksta ir trūkinėja plieninės tilto sijos ir traukinių bėgiai, krisdami sudūžta traukinio vagonai...Vėlgi, jokio stabdymo! Vėliau tiesiog mūšio įkarštyje straideriai pradeda sprogdinti namus. Šie, vargšai, išlaksto į šipulius, o Gordoną apipila lentgaliais ir kitokiu šlamštu. Taigi dar vienas pliusas žaidimui. IstorijaDėmesio: jei dar nežaidėte žaidimo, bet žadate tai padaryti patartina šio skyriaus neskaityti, nes čia bus atskleistos svarbios siužeto detalės. Taigi, kaip jau minėjau viskas prasideda ten kur baigėsi paskutiniame žaidime. Išsiropštę iš traukinio liekanų susitinkate savo kompanionę Alyx. Ji su jumis praleidžia didžiąją žaidimo dalį. Kiek paklaidžiojus paaiškėja, kad mes randamės miške esančiame netoli Miesto 17. Pats miestas visiškai sugriautas, viduryje matyti citadelės liekanos, o virš jos po truputį veriasi milžiniškas superportalas, per kurį netrukus išlys Combine pastiprinimas. Greitai pavyksta užmegzti ryšį su sukilėlių naujuoju štabu- Baltuoju Mišku (White Forest). Tai sena raketų bazė, iš kurios Eli, Kleineris ir iš kažkur atsiradęs daktaras Magnusonas ketina paleisti raketą su palydovu, kuris sunaikins portalą. Gordonui ir Alyx reikia nusigauti į saugų Baltojo miško prieglobstį. Deja, jie nueina netoli. Netrukus juos užpuola patruliuojantis Combine medžiotojas (toks robotas ant trijų kojų, lyg ir mažas straideris) ir sunkiai sužeidžia Alyx. Ji būtų ir mirusi, jei ne sutiktas vortigantas. Kadangi vortigantai turi įvairių antgamtinių galių, jis pasako jog galįs ją pagydyti, bet tam reikia ekstrakto kurį galima išgauti iš skruzdžių-liūtų lervų. Taip Gordonas su savo ateiviu draugu nusileidžia į lūtų urvus... Po ilgų klajonių jie žinoma suranda tai ko ieškojo ir Alyx greitai išgydoma. Procedūros metu, netikėta pasirodo seniai matytas G-man. Paprastai jis atrodo ramus ir rimtas, tačiau dabar iš jo balso jaučiasi jog jis įsitempęs ir kažko išsigandęs. Jo šneka nėra labai aiški, bet prieš išnykdamas jis pasako Alyx (kuri vis dar be sąmonės) perduoti tėvui žodžius: „Pasiruošk nenumatytoms pasekmėms". Kai Alyx atsigauna neatrodo, jog ji ką nors prisimintų, taigi kelionė tęsiasi. Pakeliui, einant pro tiltą, matosi kaip juo žygiuoja visos išlikusios Combine pajėgos. Jos traukia link Baltojo Miško. Beveik iškart po to Gordonas atranda automobilį. Ir ne bet kokį automobilį, o gerai apdaužytą Muscle Car (taip vadinamos mašinos iš 1970, kaip pvz. Ford Mustang). Tada prasideda lenktynės su Combine, kas pirmi pasieks sukilėlių slėptuvę. Žinoma, mūsų veikėjai ten atsiranda pirmi, ir kaip tik laiku, nes netrukus į pastatą, pro plyšius pradeda lįsti Combine. Gordonas vienas juos sulaiko ir prieš nosį jiems užtrenkia duris. Kai tokia ataka nepavyksta, Combine pasiunčia dešimtis straiderių ir dar daugiau medžiotojų, kurie turi pasiekti bazę ir sunaikinti raketą. šia viena įdomiausių žaidimo dalių. Sukilėliai bando atkreipti straiderių dėmesį (tiesa jiems prastai sekasi ir po kelių minučių lauke jau beveik nebelieka gyvų), o Gordonas, su savo transporto priemone laksto po gan didelį mūšio lauką ir vieną po kito sprogdina straiderius. Iš pradžių būna lengva, tačiau netrukus jie jau lenda iš visų pusių ir yra lydimi dar 2-4 medžiotojų, kuriems nukauti reikia gal 4 reketų, arba pusės visų turimų ginklų amunicijos. Galima sakyti jog čia yra žaidimo kulminacija ir paskutinis rimtas mūšis, tiesa, turbūt ir vienintelis. Paskutinius priešus Gordonas jau žudo keliomis likusiomis pistoleto kulkomis ir aplink besimėtančiomis nuolaužomis bei rastais. Po sunkios kovos šiek tiek pasiseilėjame („Wau Gordonai! tu buvai nuostabus!" ir pan.). Tada vėl grįžtame prie reikalų.Alyx, prieš Citadelei išlekiant į orą spėjo pavogti kažkokių duomenų. Tarp jų buvo ir vienos mokslininkų kolegos, daktarės Mosman, video pranešimas. Jame aiškiai neparodoma kas jai atsitiko, bet galima suprasti jog ji pakliuvo į bėdą, be to parodomas kažkoks keistas laivas. Eli pradeda ginčytis su Alyx, ir iš jų pokalbio sužinome jog tame laive yra kažkoks labai galingas ginklas ar prietaisas. Po to seka, turbūt labiausiai intriguojanti visoje serijoje, siužetinė akimirka. Alyx perduoda tėvui G-Man žodžius ir sutrikusi trumpam palieka Gordoną su Eli vienus, tada Eli pasako, jog jis taip pat žino apie G-man: "Tu žinai apie ką aš kalbu...Mūsų abiejų „draugas"...Kai jis mano dukrą išgelbėjo iš Black Mesa, aš taip ir maniau, kad jis bandys ją nuskriausti...Dabar jis jai į galvą kiša žodžius! Nenumatytos pasekmės...paskutinį kartą šiuos žodžius girdėjau prieš pat eksperimentą. Žinojau kad turiu jį nutraukti kai pamačiau, kad jis atsinešė pistoletą, bet taip nepadariau...Tą dieną aš nukeliavau į pragarą". Deja nespėja pasakyti visko, nes ateina laikas paleisti raketą. Paleidimas įvyksta sėkmingai, ir superportalas panaikinamas, taigi Combine pastiprinimas jau nebeatvyks. Po to Alyx su Gordonu išsiruošia skristi į Antarktidą ieškoti anksčiau minėto laivo „Borealis". Prieš pat jiems išvykstant, netikėtai, į angarą įskrenda du Patarėjai (Advisors- tai tikrieji Combine rasės atstovai, jie panašūs į automobilio dydžio kirminus ir turi telepatinių ir psichokinetinių galių). Gordonas ir alyx pakeliami į orą ir prispaudžiami prie sienos, jie negali nieko padaryti. Eli lieka vienas kovoto prieš du užpuolikus. Traukiamas žeme link vieno iš priešų jis pačiumpa vamzdį ir sušunka Alyx, kad ją myli, liepia užsimerkti. Deja jo vamzdis pasirodo nebuvo pakankamai galingas, patarėjas jam lyg ir iščiulpia smegenis ar kažkas panašaus...tuomet jie išskrenda iš angaro, o Alyx lieka raudoti prie tėvo lavono. Gordonas guli šalia ir negali pajudėti. Kaip tik dabar ir užtemsta ekranas, pradeda slinkti kūrėjų vardai. Aš sėdėjau priblokštas tiek netikėtos Eli mirties, tiek netikėdamas jog žaidimas jau baigėsi. Du vakarai... Taigi, kaip išsiplėtojo istorija per šiuos kelis žaidimo lygius? Pamatėme jog Miestas 17 tikrai sunaikintas, užkirtome kelią Combine pastiprinimui, sutikome dar vieną seną pažįstamą iš Black Mesa, ir matėme kaip buvo nužudytas Eli, kas, turėčiau pasakyti, buvo labai netikėta. Taip pat galima manyti, jog trečiajame epizode vyksime į Antarktidą ir apžiūrėsime laivą „Borealis".Šitaip glaustai parašyta istorija atrodo gan keistai, ir gal būt neaiškiai. Deja neįmanoma papasakoti, reikia pačiam pamatyti...Išvados Taigi, Half-Life 2: Episode Two yra vidutiniškas. Tiesa, jis turi tik vieną minusą- žaidimas tėsiog juokingai trumpas, jei ne tai, sakyčiau kad jis labai geras. Jei esate Half-Life fanas, arba bent jau sekate jo istoriją, privalote pažaisti, jei ne...geriau pirma pažaiskite Half-Life ar Half-Life 2. P.S. Pamiršau paminėti du dalykus. Pirma, tai laivas „Borealis" priklausė Black Mesa konkurentei, kompanijai „Aperture Science”. Taip, ta pati kompanija kuri figūruoja žaidime "Portal”. Ar gali būtu, kad tame laive rasime portalo ginklą? Kitas įdomus dalykas, tai Valve jumoras…Šią užuominą supras tik tie kas žaidė pirmąją Half-Life dalį. Daktaras Magnusonas prieš išleisdamas Gordoną kovoti su straideriais pasakė: „Daktare Gordonai, jei sėkmingai įvykdysite šią užduotį, galbūt aš pamiršiu tą incidentą. Jūs žinote kurį. Tą susijusį su tam tikra mikrobangų krosnele..."