• Išleidimo data
    • 2006-03-19

    • Gamintojas
    • Headfirst Productions

    • Leidėjas
    • Bethesda Softworks

9.0
-.-
9.0

Apžvalga

Autorius: Jeremies | Data: 19, Kovas 2006 00:00
Gerų siaubo žaidimų rinkoje labai ir labai mažai. Tikrus ar bent jau padorius "siaubiakus”, išleistus per pastaruosius penkerius metus mes galime lengvai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Gūdžiais, priešistoriniais 2001 metais turejome "Clive Barker’s Undying”, gąsdinusi žaidėjus ne tiek grafiniais ar siužetiniais aspektais, kiek tiesiog genialiu (čia visai be ironijos) garso takeliu. Nuo 2002 metų i PC buvo perkelti trys "Silent Hill” serijos kūriniai, kurie kasmet nors ir tapdavo vis paviršūtiniškesni visgi būdavo tuojau pat išgraibstomi gąsdinti save mėgstančių žaidėjų. Kas dar? – galbūt "Alien vs. Predator”, galbūt trečiasis "DOOM”. Ir viskas, čia visas tikrasis horror’as pasirodęs pastaruoju metu rinkoje!? Nei vėliau išleistas "The Suffering”, nei ilgai lauktas ir daug vilčių teikęs F.E.A.R., ar dviprasmiškas "Cold Fear” nebesugebėjo realiai gąsdindamas žaidėjo ilgą laiką laikyti prikaustęs jį prie monitoriaus. O bijoti žaidėjai nori. Ir štai nelauktai daugumai iš mūsų, per vieną šių metų kovo mėnesį, PC rinką pasiekė net du dėmesio tikrai verti siaubo elementų prisotinti žaidimai. Pirmas - adventure žanro perliukas "Scratches”, antrasis, apie kurį ir norėčiau daugiau papasakoti šioje recenzijoje – pirmo asmens action horror kūrinys "Call of Cthulhu: Dark Corners of the Earth”. Siaubo novelių karaliumi tituluojamo Howardo Phillipso Lovecrafto (1890-1937) kūrinių motyvais kurtų žaidimų horror fanai jau buvo sulaukę ir anksčiau. "Dark Seed” (1992), "Shadow of the Comet” (1993), "Prisoner of Ice” (1995), "Necronomicon” (2001). Ir nors šie kūriniai sugebėjo perteikti labai savitą rašytojo stilių, visgi dėl nepopuliaraus žanro (visi adventure) netapo garsūs. Savo ruožtu naujasis, Lovecrafto idėjomis ir pasauliaisn įkvėptas kompanijos Headfirst Productions žaidimas "Call of Cthulhu: Dark Corners of the Earth” tiek dėl populiaraus žanro, tiek ir dėl palankios išleidimo datos (būtent dabar žaidejai yra išsiilgę gerų žaidimų), manau bus pastebėtas ir pamėgtas ne tik siaubo mėgėjų. Žaidime mes atsidursime jauno, tačiau puikią reputaciją jau spėjusio užsitarnauti privataus detektyvo Džeko Volterso kailyje. Už lango 1915-tųjų vakaras. Vakaras kuris visiems laikams pakeis Džeko gyvenimą. Viskas prasidėjo netikėtai, o ir atvykęs į nusikaltimo vietą jaunasis detektyvas nė neįtarė kokie siaubingi ir paslaptingi įvykiai jo laukia. Vėliau prabėgus penkeriems metams po tos siaubingos nakties, kai Džekas po ilgų ir kankinančių beprotybės ir amnezijos metų bent dalinai atgaus sveiką protą (bet ne atmintį), jo namuose nuskambės telefono skambutis ir balsas kitame telefono gale paprašys buvusio detektyvo atvykti į nuošalų Insmuto miestelį ištirti iš pirmo žvilgsnio atrodytų paprasčiausio nusikaltimo. Taip, Džekas žinojo ir ne kartą sau žadėjo nesiimti savo senojo amato. Juk jis tik per plauką visiems laikams neliko nuolatiniu psichiatrinės ligoninės pacientu. Ir iki šio skambučio jis jau buvo pasiuntęs velniop ne vieną ikiriai jam detektyvinio pobūdžio darbą siuliusį vyruką. Tačiau čia kažkas buvo ne taip. Džekas tai jautė. Ir beto, kažkur pasamonėje jis žinojo vieną neįtikėtinai keistą dalyką – visus tuos penkerius, sunkiausius savo gyvenimo metus, jis laukė būtent šio, paslaptingo žmogaus skambučio. Bet kodėl? Būtent norėdamas atsakyti sau į šį klausimą, Džekas jau kitos dienos rytą buvo autobusų stotyje ir pirko bilietą į tą paslaptimi apgaubtą nedidelį žvejų miestelį. Bilietą į vieną pusę... "Call of Cthulhu: Dark Corners of the Earth” žaidimo pradžioje žaidėjams teks tyrinėti aukščiau minėtą Insmuto miestelį ir žingsnis po žingsnio susipažinti su vis naujomis jo paslaptimis. Siaubą kelianti atmosfera, adventure (seifų kodų paieška, dialogai ir t.t) ir puikiai ilieti keletas arkadinių (per tam tikra laiko bėgant nuo priešų spėti atlikt įvairius veiksmus) elementų vėliau rutuliojantis siužetui ir žaidimo eigai dinamiškai persipins su įtempta pirmojo asmens šaudyklę. Nebus apsieita ir be vietomis tiesiog nepakeičiamais, norint pereiti tam tikras geimplėjaus vietas, stealth elementais. Siaubo ir mistikos prieskonių žaidimui įneš ir retkarčiais netikėtai pasirodantys skriptiniai video intarpai. Vieni jų vaizduos paslaptigą būtybę, iš tamsiausių žaidimo pasaulio vietų vis stebinčią mūsų pagrindinį herojų, kituose gi Džeko akimis matysime kaip stulbinančiai neįtikėtinai gali atrodyti pasaulis iš proto bepradedančiam kraustytis žmogui. Žaidime sutinkami priešai sukurti įpatigai gerai. Ne, ne grafiniu atžvilgiu (grafiką žaidime galime pavadinti netgi kiek senstelėjusia), o dizaino bei psichologine prasme. Net paprasčiausių žmonių, Insmuto žvejų, valkatų ir kitokio šlamšto papilkėjusių veidų išraiškos čia gebės įvaryti nemalonių ir netgi liguistinių pujočių. O pamačius netikėtai besiartinantį monstrą ir pradėjus skambėti puikiai priderintiems prie žaidimo atmosferos slogiems muzikiniams intarpams pajusime tai ko mums iš tiesų reikia iš tikro virtualaus siaubiako. Tiesa kiek nuvylė virtualių priešų dirbtinis intelektas (jie ką - visai akli"), tačiau didesnės įtakos bendram žaidimo vertinimui tai turi visai nedaug. "Call of Cthulhu: Dark Corners of the Earth” nereikalauja galingo personalinio kompiuterio (500 Mb procesorius, 128 Mb atminties, 32 Mb video korta). Ir nors čia mes nepamatysime įspūdingų, novatoriškų tekstūrų ar veikėjų portretų, visgi dėl tamsios žaidimo gamos bei specialiai sukurtos ekrano filtracijos (vaizdas tarytum seno video filmo), virtualus pasaulis žiūrisi visai maloniai. Prieš porą savaičių žaidimų rinkoje pasklido nemaloni informacija, apie "Call of Cthulhu: Dark Corners of the Earth” kuriusią kompaniją Headfirst Productions. Išalinti daugiau nei penkerius metus prie šio žaidimo trūkusių darbų, kompanijos vadovai nespėjo laiku pasirašyti bendradarbiavimo sutarties su kita koorporaciją galėjusia išgelbėti britus nuo bankroto. Gaila. Juk, jau buvo pradėti darbai prie kito, Lovecrafto motyvais paremto action žadimo „Call of Cthulhu: Destiny"s End". Ką gi, eilinis R.I.P"as. Tačiau kaip bebūtų, šiandien mano aprašytas „Dark Corners of the Earth" be jokių abejonių tapo garbingu Headfirst atsisveiūkinimu su PC žaidimų rinką. Ačių jiem už šį puikų produktą.

Parinktys

Ivertinkite:
0.1