Dar nesate girdėję to penkių raidžių skambesio Quake š, - tada jūs patekote ne į tą internetinį puslapį. Taip be jokių abejonių, dar 1996 metais pasirodžiusi pirmoji, šios vienos garsiausių visų laikų pirmo asmens šaudyklės serijos dalis beveik per dešimtmetį yra surinkusi milžinišką fanų būrį visame pasaulyje. Todėl nesunku suprasti didžiulę nostalgiją žaidėjų, kurie prieš daugelį metų pirmą kartą susipažinę su senuku "Quake”, taip laukė šio spalio trečios savaitės vien tam, kad prisėstų jau prie ketvirtosios šio legendinio FPS dalies "Quake 4”. Naujojo "Quake” laukė ir kiek jaunesnė žaidėjų auditorija, spėjusi savo laiku susipažinti su trečiąją serijos dalimi "Arena”. Laukiau šio tęsinio ir aš. Laukiau ir tikėjausi, jog kompanijų Raven Software ir Activision bendras kūrinys vėl sugebės šokiruoti (gerąją to žodžio prasme) žaidėjų publiką ar bent jau taps daugiau vykusių tęsiniu, nei dar vienos ne mažiau garsios serijos dalis "Doom 3”. Deja. "Quake 4” tai klasikinė šaudyklė, tiek geimplėjumi, tiek ir grafiniu žaidimo apipavidalinimu maksimaliai artima jau minėtajam "Doom 3”. Žaidėjas, be paliovos šaudydamas, žingsnis po žingsnio slinks žaidimo siužetu, galabys iš visų pusių tvinstančius nežemiškos kilmės kareivius, be skrupulų trokštančius kas bebūtų sunaikinti žmoniją. Kartkartėmis į pagalbą mūsų vienišajam vilkui atskubės nedidelės grupelės pagalbininkų kareivukų, kurie kaip tyčia turės be galo žavią savybę būti greitai sunaikinami ir vėl palikdami pagrindinį žaidimo herojų vieną prieš daugiatūkstantinę peraugusių žalių žmogeliukų armiją. Ir vėl pažystamai dažnai teks surasti, o suradus dar ir apsaugoti kokį nesusipratėlį techniką, kuris tik ir taikysis pakliūti po ateivių ugnimi ir be kurio patekti į atitinkamas žaidimo lokacijas bus tiesiog neįmanomą. Jei jums užteks kantrybės ir jėgų spaudinėjant kairįjį pelytės klavišą, jus net tūrėsite galimybę įvykdyti pagrindinę žaidimo užduoti, - surasti ir sunaikinti didžiausią pavojų žmonėms keliantį, pagrindinį ateivių ypatingai galingą ginklą. Daugumas žaidimo ginklų yra grąžinami iš ankstesniųjų "Quake” dalių. šia mes ir vėl rasime mums taip puikiai pažystamus pjūklą, vinčesterį, viniasvaidį, raketsvaidį, šviesos lazerį ir kitas virtualaus žudimo priemones, kuriomis gąsdinsime tokius pat virtualius priešus mutantus. Beje ir žaidimo monstrai mums bus jau pažystami. Be jokių abejonių jie tapo daug dailesni, dar daugiau šlykštesni, tačiau išlaikė savo buvusius pagrindinius bruožus. Deja stipriu dirbtiniu intelektu (atsiprašau, bet tas matyt liečia ir žaidimo kūrėjus) jie nepasižymi, o šis be galo svarbus šiuolaikinėms šaudyklėms niuansas tik dar labiau mažina bendrą įspūdį apie žaidimą. "Quake 4” žaidimo lygiai bendrumoje labai panašūs vienas į kitą. Uždaros lokacijos, besikertančios siaurais, pilnais priešų koridoriais, besibaigiančiais eilinėmis vis dar užblokuotomis durimis, atidaryti kurias (ir vėl dideliam mano nusivylimui) galima tik vienu, žaidimo kūrėjų iš anksto užprogramuotu būdu. Ne jokio nelinijiniškumo nėra (ir vėl tik pažadai). Reikia pripažinti, kad vyrukai iš Raven Software net sugalvojo įlieti į žaidimą keletą žemėlapių po atviru dangumi, tačiau mano manymu geriau jie tai padaryti butu paprasčiausiai pamiršę, nes šios žaidimo lokacijos didelio susižavėjimo švelniai tariant nekelia. O štai uždari "Quake 4” lygiai bent jau mano akiai žiūrėjosi kur kas maloniau (tiek interjero detalumu, tiek ir pasitaikančiomis šviesesnėmis vietomis, kuriose galima buvo drąsiai pasigerėti neblogomis žaidimo tekstūromis) nei šioje recenzijoje ne kartą mano minėtajame "Doom 3”. Grafinis „Quake 4" žaidimo varikliukas puikus. Veikėjų veidai, monstrai, sprogimai, į visas puses besisklandančios dulkės, nuostabiai atlikti įdomūs video intarpai, - tuo žaidime (o ypač jo pradžioje) bus galima gerėtis iki soties. Ir jei skaitytojas visų pirma pirmo asmens šaudyklėje vertina grafini jos apipavidalinimą, ko gero aš netgi drįsčiau „Quake 4" jam parekomenduoti (bet tik pabrėždamas, jog be puikios grafikos jis čia daugiau neras nieko įsimenančio). Neblogi ir žaidimo garsai, išskirus gal tik kiek blankoką jame skambančia muziką. Dėl skonio yra nesiginčijama. Tačiau akivaizdu viena, - iš „Quale 4" mes tikėjomės ne šito. Praėjus savaitei aš neatsiminsiu kokia nuostabi buvo šito žaidimo grafika, aš neatsiminsiu sprogimo šviesoje blizgančios monstrų odos, neatsiminsiu neblogų, viename iš žaidimo lygių matyto didžiulio reaktoriaus tekstūrų. Tokie dalykai būna greitai pamirštami. Atmintyje liks viena, - pyktis ant žaidimo kūrėjų, kurie nepasimokę iš skaudžios „Doom 3" patirties suteršė dar vienos garsios FPS serijos vardą. Ir dar. Prisiminiau kelių metų senumo kompanijos Valve Software pagrindinio menedžerio Dago Lombardo viename iš interviu mesteltą frazę, jog iš trijų, savo laiku legendomis tapusių FPS"ų ,- „Doom", „Quake" bei „Half Life", tik pastarojo tęsinys pateisins žaidėjų lūkesčius. Greičiausiai tai buvo reklama, tačiau šiandien paspaudęs uninstall „Quake 4" pagalvojau, jog senis Lombardas tame interviu pataikė kaip pirštu į akį.