• Išleidimo data
    • 2005-03-05

    • Gamintojas
    • Bits Studios

    • Leidėjas
    • SCi Games

8.4
8.7
8.0

Apžvalga

Autorius: Jeremies | Data: 5, Kovas 2005 00:00
2004 metų paskutiniajame ketvirtyje, leidybinei kompanijai Sci Games anonsavus trečio asmens action"ą „Constantine" (to paties pavadinimo filmo motyvais), mums žaidėjams, tuo metu liko tik laukti ir prognozuoti, kokio mastelio holivudinis produktas mums yra ruošiamas. Pamatyti nuo kojų verčiančio hito greičiausiai nesitikėjome, bet ir nevykusio populiarių action klono sulaukti labai jau nesinorėjo. Pasirodę internete pirmieji „Constantine" screenshotai ir žaidimo kūrėjų (Bits Studios) bei leidėjų komentarai suintrigavo ir sudarė įspūdį, jog netrukus turėtume išvysti tikrai dėmesio vertą kūrinį. Deja, jau pirmosios prie žaidimo praleistos minutės patvirtino tik pačius nemaloniausius ir liūdniausius lūkesčius. Tačiau apie viską iš eilės. Žaidimo siužetas pasakoja, kaip neeilinių, stebuklingų galių (tarp žmonių atskirti demonus) turintis vaikinas Džonas Konstantinas netikėtai sužino, jog gyventi jam liko daug mažiau nei jis galėjo įsivaizduoti. Vėžys. Taip pat Džonui tampa aišku, jog po mirties ramiai nukeliauti į Rojų, dėl praeityje padarytų klaidų, jis negalės. Be viso to, jis dar nusprendžia atsisakyti ir nemokamo kelialapio į Pragaro sanatoriją, tuo pačiu užrūstindamas ir taip jau ne pačius geranoriškiausius tenykščius raguotuosius gyventojus. O dar kiek filosofiškai pamastęs, mūsų herojus staiga supranta, jog jo padėtis iš tiesų visai nepavydėtina, o ir pagelbėti šioje kvailoje sumaištyje jam niekas neketina. Ir jis supyksta. Ne šiaip sau įsižeidžia. Ne. Jis įsiunta ir apsiginklavęs šventintais kastetais ir sidabro kulkomis užtaisytais revolveriais dar ilgai marširuoja iš žemės į Pragarą ir atgal nekaltus demonus žudydamas. Žaidimo eiga. Nieko kito kaip nesiliaujančio kairiojo pelytes klavišo spaudinėjimo, šaudant monstrus iš „Constantine" tikėtis nevertėtu. Be abejo yra puikių action žaidimų, kurių geimplėjus buvo kuriamas panašiu principu (vertėtų prisiminti „Blood Rayne", „Max Payne"...), deja mūsų šios dienos pacientas į sąrašą tų puikiųjų toli gražu nepatenka. Beje, teisybės dėlei reikėtų paminėti faktą, jog žaidimo autoriai stengėsi nors trumpam atitraukti žaidėjus nuo greitai įkyrinčio šaudymo, kai kuriose žaidimo vietose pateikę keletą skirtingų „loginių" užduočių. Tačiau „kvapą gniaužiantis" daiktų pastumdymas ar jų išdėstymas reikiama seka bendro žaidimo vaizdo visiškai nepagyvina. Nukentėjo „Constantine" ir dėl perkėlimo iš PS2 konsolės. Žaidėjai iš karto tūrėtų pajausti prastą žaidimo kamerų išdėstymo sistemą, herojaus valdymo trūkumus, skurdų jo judesių arsenalą Ginklai ir galios. Jų pasirinkimas žaidime gana didelis. Be jau mums įprastų, dažnai action žaidimuose sutinkamų pistoletų, vinčesterių, optinių arbaletų ar liepsnosvaidžių, Džekas savo arsenale turės ir magiškų buteliukų su gydomuoju, paralizuojančiu ar net sprogstančiu skysčiais. Taip pat pagrindinis herojus galės pasinaudoti ir žaidimo eigoje rastais stebuklingais amuletais, didinančiais skirtingas jo galias. Be visa ko, Džekas ir pats galės daryti stebuklus. Mūsų burtininkas mokės teleportuotis erdvėje ir laike, įvairiais būdais nukenksminti priešus, matyti ekstrasensinius regėjimus. „Constantine" žaidimo lygiai pasižymi ganėtinai dideliu įvairumu (dizaino prasme) ir yra patrauklūs akiai nepaisant keletos nemažų trūkumų. Visų pirma, tai blankūs veikėjų portretai. Antra – aiškus specialiųjų efektų trūkumas. Taip pat nustebino ganėtinai prastos kokybės žaidimo video intarpai (viso virš 70min). Garsai žaidime niekuo išskirtiniu nepasižymi. Muzika neįsimenanti, veikėjų įgarsinimas neblogas. „Constantine" tapo kūriniu papildžiusiu ilgą sąrašą filmo motyvais kurtų žaidimų, nieko išskirtinai įdomesnio nesugebėjusių pateikti žaidėjams. Žaidimu apie kurį jau artimiausioje ateityje bus užmiršta.

Parinktys

Ivertinkite:
0.1