Dar 1982 metais prasidėjusių, lobių ieškotojo, Gario Pitfolo nuotykių motyvais, kompanija Beenox Studios pateikė personalinių kompiuterių turėtojams naują 3D Arkadą – „Pitfall: The Lost Expedition". Naujieji Gario nuotykiai nukelia mus į ketvirtą XX amžiaus dešimtmetį, į pietų Amerikos tropines džiungles. šia jis atsiduria ne savo noru, o nukritus didžiuliam lėktuvui, kuriuo Garis ir jo bičiuliai ketino pasiekti Peru sostinę Limą. Žvaigždėm akyse praretėjus ir atgavus šiokią tokią sąmonę pagrindinis herojus tuojau nusprendžią surasti dingusius savo bendrakeliaivius ir taip pasileidžią į ilgą, pavojingą ir kupiną neįtikėtinų nuotykių kelionę. Žaidimo veiksmo vietovė (džiunglės), bus suskirstyta į keletą atskirų zonų, išsiskiriančių tik joms būdingais gamtos peizažais, augmenija ir gyvūnija. Žaidėjai, Gario kailyje, galės laisvai keliauti po visas džiungles ir patys spręsti kuriose lokacijose geriau pradėti savo ieškojimus. Tiesa, kartasi, kelią Gariui gali pastoti iškilę netikėti sunkumai, kuriuos įveikti bus galima tik panaudojus vieną kitą dinamito lazdelę, užsidėjus dujokaukę, ugniai atsparius batus ar kitą dar daugiau neįtikėtiną įrankį ar prietaisą, kuriuos, pasirodo be didesnio vargo yra įmanoma susirasti pietų Amerikos džiunglėse. Iš pirmo žvilgsnio, džiunglės pasirodys laukinės ir be abejo negyvenamos, tačiau tiesa yra ta, jog jos slėps kur kas daugiau pavojų bei paslapčių nei Garis galėjo įsivaizduoti. Iš apleistų griuvėsių lendantys didžiuliai, aštrūs metaliniai ir akmeniniai spygliai, po kojomis prakrentanti žemė ir traukiantis į save it pelkė smėlis, agresyviai nusiteikusios išdurnėjusios beždžionės bei išbadėję aligatoriai ar laukiniai ganibalai čiabuviai, - ir tai tik keletas iš daugybės problemų, pastosiančių jums kelią. Daugybę kartų, savo kailį pagrindinis herojus galės išgelbėti tik demonstruodamas neįtikėtina vikrumą bei sumanumą. Jam teks lianomis šokinėti per didžiausias bedugnes, vikriai išsisukinėti nuo krentančių ant galvos medžių šakų bei vaikščioti neįtikėtinai siauriais takais tikintis eilinį kartą nenugarmėti žemyn ir netapti kokio vietinio žinduolio pusryčiais. Manau, jog nuo pat „Pitfall: The Lost Expedition" pradžios, žaidėjai, atsidūrę nuostabios atmosferos pasaulyje su didžiuliu susidomėjimu įnyks į žaidimą. Ir nors laikui bėgant, dėl vis pasikartojančių lokacijų ir veiksmo bei dėl nelabai vykusios kamerų išdėstymo sistemos žaidimas taps kiek nuobodesnis, visgi įvairios siužeto naujovės privers juos pereiti kūrinį iki galo. Grafika. Nors „Pitfall: The Lost Expedition" kūrėjai akivaizdžiai pagailėjo laiko tobulinami žaidimo tekstūras, visgi bendras grafinis žaidimo vaizdas atrodo tikrai neblogai. Visų pirma žavi ypatingai spalvingi gamtos peizažai bei įdomiai sukurti veikėjai. Žaidimo eigoje išryškėja ir dar viena stipri grafinio apipavidalinimo pusė – šviesos ir šešėlių efektai, suteikiantys „Pitfall: The Lost Expedition" pasauliui tikro gyvumo pojūtį. Neblogi ir žaidimo garsai, tačiau ypatingai norėtųsi pagirti jo muzikini takelį. Linksmi, nuotaikingi, o kada reikia ir keliantys įtampa muzikiniai intarpai mano nuomone verti tikrai aukšto įvertinimo. Įsimenantys veikėjai, spalvingos lokacijos, puiki muzika bei dinamiškas veiksmas, tai - „Pitfall: The Lost Expedition", - ko gero geriausias 2004 metų arkadinis žaidimas.