• Išleidimo data
    • 2004-04-08

    • Gamintojas
    • People Can Fly

    • Leidėjas
    • DreamCatcher Interactive

9.3
9.6
9.0

Apžvalga

Autorius: Jeremies | Data: 8, Balandis 2004 00:00
Po 2001 metais „Electronic Arts" (kartu su „DreamWorks Int.") išleisto, vieno geriausių visų laikų FPS žaidimo su horror elementais „Clive Barker’s Undying", aš ilgai laukiau rinkoje pasirodysiančio įdomaus panašaus pobūdžio produkto. Vėliau sekę projektai (Serious Sam 1-2, Will Rock ir kt.) nors ir buvo gana populiarūs, visgi lūkesčių nepateisino. Ir štai visai netikėtai, šių metų pavasarį, lenkų leidybinė kompanija „People Can Fly" pristatė naują FPS žaidimą „Painkiller". PainkillerManiau, jog tai bus tik dar vienas, greitai atsibosiantis, neįdomus, beprasmiško šaudymo ir kvailo siužeto leidinys, - klydau. Taip, žaidimo siužetas Nobelio premijos už nuopelnus menui ir literatūrai tikrai nevertas, bet atskiro pagirimo už „Painkiller" tvyrančią atmosferą ir žaidimo varikliuką, lenkai tikrai nusipelnė. Pagrindinis žaidimo veikėjas, Danielis Garneris, po įvykusio nelaimingo atsitikimo atsipeikėja kažkur tarp pragaro ir rojaus. Jis suvokia (aukščiausių jėgų apšviestas), kad sugrįžti atgal namo, į paprastą pasaulį, jam bus nepaprastai sunku (viešasis transportas čia nevažiuoja), o ir jo atžvilgiu teigiamai nusiteikusių asmenybių čia ir su žiburiu nesurasi. Šioje neįtikėtinai, iki pykinimo, šlykščioje vietoje gausu tiktai pačių bjauriausių antgamtinio pasaulio padarų (įvairiausio rango velnių, skeletų, gausybės neaiškių hibridų ir t.t.), kurie tik ir taikosi sudraskyti Danielį į gabalus. Suprantama, jog mūsų herojui su jais nepakeliui ir jis nusprendžia sunaikinti šią „simpatišką" blogio armiją, valdomą keturių „bosų"-generolų su pačiu Liuciferiu priešakyje. Taigi žaidėjų laukia 24 pilni kovos ir kraujo žaidimo lygiai, kurių metu teks sunaikinti nesuskaičiojamą gausybę blogio. Prieš pradedant žaisti tam tikrą lygį, jums bus pasiūlyta alternatyvi užduotis (lygyje nenaudoti šarvų, žudyti tik iš „kuolasvaidžio" ar nesiurbti iš nugalabytų kretinų monstrų gyvybę papildančių syvų), įvykdžius kurias, jums bus atsidėkota padovanojant magiškas kortas, turinčias galių, kurios padės jums kovoje su baisiausiais žaidimo demonais. Įdomus ir „Painkiller" ginklų arsenalas. Jums bus pasiūlyti penki pagrindiniai Danielio ginklai, turintys ne tik alternatyvaus šaudymo galimybę, bet ir sąveikaujantys tarpusavyje. Pvz., paleidus sprogstamąjį užtaisą (kuris pats savaime skrenda nelabai toli), o po keleto akimirkų iššovus kuolą, jie ore susijungia ir tampa be galo daug žalos padarančiu mirties kokteiliu. Verta paminėti ir vieną žavią Danielio savybę: jis renka „nukeptų" savo kelyje bjaurybių sielas, kurios ne tik papildo jo gyvybines atsargas, bet ir surinkus pakankamą kiekį (66), paverčia herojų tikru demonu, kuris tam tikrą trumpą laiko tarpą, sužvėrėjęs ir įgavęs antgamtinių jėgų, be jokių sunkumų į menkiausius skutelius drasko visus kelyje sutiktus nelaimėlius. Painkiller Be jokių abejonių, stipriausia žaidimo vieta - grafika. Puikiai nupiešti žaidimo monstrai sukelia tikrą pasišlykštėjimą ir norą kuo greičiau griebtis pirmos po ranka pasitaikiusios žudimo priemonės. Draskomų, plėšomų, trinamų į gabalus monstrų kūnai atrodo labai natūraliai ir žiauriai. Gražus ir žaidėjus supantis interaktyvus pasaulis. Didingai atrodo puikiai atkartoti įvairių epochų ir stilių (Danielis patenka vis i skirtingus laikotarpius) statiniai, kruopščiai nupieštos visos interjero bei eksterjero detalės. Žaidimo varikliukas paimtas iš Havoc 2.0, kuris, kaip skelbiama oficialiame žaidimo saite, padėjo susilaukti nemažos sėkmės antrajam „Max Payne" bei kuris bus naudojamas ir pompastiškajame „Half-Life 2". Garsinis apipavidalinimas taip pat puikus. Šokiruoja pasiutęs žudomų monstrų staugimas ir dejonės, sprogimai, šūviai - viskas skamba labai aiškiai ir realistiškai. Neblogas ir žaidimo muzikinis takelis (daugiausia skamba sunkiojo roko muzika), sukuriantis azarto bei šėlsmo pojučius. „Painkiller", didelio „People Can Fly" darbo dėka, tapo vienu stipriausiai į save įtraukiančių šių metų žaidimų. Ar galima jį vadinti hitu? Užkietėję FPS mėgėjai vienu balsu tvirtins, kad taip. Aš gi manau, jog tai - tiesiog tikrai nebloga šaudyklė, prie kurios PC savininkams derėtų praleisti keletą pritrenkiančių vakarų.

Parinktys

Ivertinkite:
0.1