2003 metų pabaigoje pasirodžiusi pirmo asmens karinė šaudyklė „Call of Duty" iš karto tapo vienu perkamiausių produktu pasaulyje ir teisėtai pretendavo tapti geriausiu FPS metų žaidimu (nemažai žurnalų ir internetinių svetainių būtent „Call of Duty" ir suteikė šį titulą). Puiki grafika, pavyzdingas garsas bei aštrus ir be galo įtraukiantis veiksmas, žodžiu, netrūko nieko, ko reikia geram žaidimui. Tačiau, visgi, vieną minusą „Call of Duty" turėjo - jis buvo pernelyg trumpas. Vos vieną ar du vakarus trukusio nuotykio akivaizdžiai nepakako žaidėjams, ir dar pernai buvo kalbama, jog žaidimo kūrėjai turėtų kuo greičiau sukurti ir paleisti prekybon naująją „Call of Duty" dalį. Na, bent jau papildymą. Būtent to mes ir sulaukėme šių metų rugsėjo mėnesį. Gray Matter Studios kartu su leidybine kompanija Activision mums pristato žaidimo „Call of Duty" papildymą „United Offensive". Beje, pirmąją žaidimo dalį kūrė ne Gray Matter Studios, bet kita, kiek mažiau žinoma kompanija Infinity Ward, todėl buvo nuogąstavimų, jog „United Offensive" gali neišlaikyti originalo atmosferos ir nesulaukti panašios sėkmės. Tačiau dabar jau galima drąsiai teigti, kad baimė buvo nepagrįsta, ir mes sulaukėme kokybiško, aštraus ir ne ką mažiau intriguojančio žaidimo papildymo. „Call of Duty: United Offensive" veiksmas vyksta Antrojo Pasaulinio karo metais Europoje bei pietvakarių Rusijoje. Žaidimo eigoje (viso 13 misijų) jums teks sužaisti tris skirtingus etapus už tris sąjungininkų kariuomenės didvyrius: amerikietį Skotą Railą, britą Džeimsą Doilą ir rusą Jurijų Petrenko. Jūs vykdysite kariuomenės vadų nurodymus, bandydami apsaugoti ar užimti strategiškai svarbias teritorijas, kartu su kitais kareiviais dalyvausite aršiose kovose, tiek tolimesnėse, tiek ir pačiose priekinėse fronto linijose, spęsite pasalas vokiečių ir jų sąjungininkų kariuomenėms, sprogdinsite įvairius statinius ir techniką, bombarduosite iš bombonešio priešų bazes. Viso žaidimo metu bus juntama didelė įtampa, o apie nuobodulį „Call of Duty: United Offensive" negali būti nė kalbos - apie jį užmiršite jau pirmąją žaidimo minutę, užsižiopsoję ir gavę negailestingą automato seriją į nugarą. Laiko atsipūsti nebus. Nukauni tave įkyriai bandžiusį nušauti priešą, nestovėk, nes į tamstą jau lekia vokiečių tanko paleistas sviedinys. Pavyko nuo jo išsisukti? Dar nešokinėk iš džiaugsmo, nes tau prie kojų jau sprogsta prieš kurį laika paleista lėktuvo bomba. Pavyko išgyventi? Ot, velnias... Na, nieko, vis tiek tuojau gausi snaiperio tiksliai paleistą kulką tiesiai į kaktą. Dar gerai, jei prieš kelias akimirkas spėjai laiku paspausti „quick save" mygtuką, bet jei ne... teks vėl eilinį kartą pradėti sunkią, bet tokią įtraukiančią ir įdomią žaidimo misiją. Kai kurios užduotys žaidime yra ribojamos laiko limito, taigi, ne kartą ir ne du jums teks skubėti apsaugoti ar laiku pridengti kokį nevėkšlą leitenantą, per neapsižiūrėjimą patekusį priešo apsuptin. Teks pašaudyti ir iš bombonešio B-17 (viena įdomiausių ir originaliausių užduočių), pasivažinėti ir pataškyti vokietukus rusišku tanku (jį valdysite patys). Ginklų arsenalas didelis. Nors pačiam skaičiuoti neteko, bet kūrėjų teigimu, į žaidimą buvo įtraukti dvylikos rūšių skirtingo dydžio ir galingumo šaunamųjų bei penkių rūšių sprogstamųjų identiškai atkartotų Antrojo Pasaulinio karo metų ginklų. Na, o jei dar ir pridėjus galimybę pašaudyti kai kur žemėlapiuose randamais įvairiais stacionariais kulkosvaidžiais ar zenitiniais pabūklais, tai galima drąsiai teigti, jog „Call of Duty: United Offensive" yra tikra šventė Action/FPS šaudyklių mėgėjams. Grafika. Kažkokių didelių naujovių ar netikėtumų čia nerasime. Visgi senasis, tik, žinoma, jau nemažai patobulintas, Quake 3 varikliukas žiūrisi įspūdingai. Ypač didelį susižavėjimą kelia sprogimų, dūmų, ugnies ir vandens specialieji efektai. Daug teigiamų emocijų sukelia ir didelės bei gražios atviros žaidimo erdvės. Pradžiuginti daugumą žaidėjų turėtų ir ne itin dideli techniniai žaidimo reikalavimai (750 MHz procesorius, 128 MB atminties, 32 MB video korta). Labai įdomūs ir video intarpai. Garsinis apipavidalinimas, kaip jau minėjau, tiesiog pavyzdingas. Sprogimai, šūviai, aimanos ir riksmai, transporto garsai – viskas nuostabu. Didinga ir žaidime skambanti muzika. Baigiant, belieka dar kartą pagirti žaidimą ir padėkoti jo kūrėjams. Deja, pastaruoju metu tokių kokybiškų ir sąžiningai sukurtų produktų sulaukiame mažiau, nei norėtume, o tai yra dar viena priežastis susipažinti su šiuo žaidimu. Nusivylusių būti neturėtų. Žaiskite ir džiaukitės, tik nepamirškite, kad kare nėra nieko gero, išskyrus jo pabaigą (mintis pagauta žaidime).