Pirmasis "Deus Ex" žaidimas iškart po išleidimo tapo sensacija ir tikru hitu bei pelnė geriausią metų žaidimo apdovanojimą. Žaidėjai pamėgo jį dėl nuostabios ir įdomios istorijos, unikalios žaidimo proceso eigos bei futuristinės nuotaikos. Žaidimas taip pat buvo vienas iš FP-RPG (First Person RPG) žanro pradininkų turintis taip vadinamą atvirą pabaigą, kur žaidėjas pats galėjo nuspręsti kaip pasibaigs žaidimas. Todėl nieko nuostabaus, kad su didžiuliu nekantrumu laukiau kūrėjų "Ion Storm" pažadėto tęsinio. Ir štai per 2003 metų Kalėdas pasirodžiusi antroji dalis - "Deus Ex: Invisible War" bent jau man sukėlė daug prieštaringų įspūdžių. Naujoje dalyje veiksmas vyksta 20 metų po pirmojo žaidimo galo (nepriklausomai nuo pasirinktos pabaigos), po pasaulį ištikusios griūties, kai vėl po truputį atsistatantis žmonių gyvenimas patiria naują išbandymą. Kadangi žaidimas iš dalies yra RPG, leidžiama pasirinkti personažo lytį bei odos spalvą, nors vardas nuo to nesikeičia. Taigi jūsų personažas vardu Alex D. yra Tarsus Akademijos šikagoje auklėtinis. Jau pačioje žaidimo animacinėje introdukcijoje parodoma, kaip nežinomas teroristas savižudys susprogdina galingą užtaisą ir šio žiauraus akto pasekoje sunaikinama šikaga, o jūs bėgate į Sietlą kur ir prasideda žaidimas. Daugiau rašyti apie žaidimo siužetinę linija ir nesugadinti naujam žaidėjui viso įdomumo praktiškai neįmanoma. Galiu pasakyti tik tiek, kad kaip ir pirmoje dalyje, žaidimas turi atvirą pabaigą. Pati žaidimo eiga taip pat panaši į pirmtako, o kai kuo netgi ir pranoksta. Mano manymu padaugėjo RPG elementų, nes pavyzdžiui žaidime jūs gausite iš kelių organizacijų tą pačią misiją tik su skirtingu tikslu. Vieni prašys sunaikinti, kai kiti norės kad jūs išsaugotumėte. Jums suteikiama visiška pasirinkimo laisvė ir tik nuo jūsų moralinių ar kokių kitokių įsitikinimų priklausys kurios organizacijos sąlygas įvykdyti. Be to tik nuo jūsų priklauso ir pačios misijos įgyvendinimo kelias. Pavyzdžiui, į tą pačią užrakintą patalpą galima patekti tiek ventiliacijos šachta, tiek nulaužus apsaugos kompiuterį ar sužinojus durų kodą, tiek pagaliau viską išsprogdinus. Žaidimo kūrėjai netgi teigia, kad galima pereiti žaidimą nieko nenužudžius. Mano manymu, užduočių įvykdymo būdų įvairove šiam žaidimui neprilygsta nė vienas kitas panašus žaidimas, nebent tik "Star Wars: KOTOR". Pagrindinis šio žaidimo kozeris ir toliau išlieka taip vadinamų biomodų sistema, leidžianti žaidėjui nanotechnologijų pagalba tobulinti savo personažo kūną iki neregėtų aukštumų. Norint instaliuoti biomodą, jums visų pirma reiks rasti biokanistrą su nanodalelytėmis, kurios ir atlieka svarbiausią vaidmenį. Iš viso jums bus leidžiama turėti penkis patobulinimus neskaitant vieno nekeičiamo biomodo - šviesos. Yra penkios vietos į kurias galima instaliuoti patobulinimus: akys, galva, skeletas, rankos ir kojos. Į kiekvieną iš šių vietų galima instaliuoti tik jai būdingus biomodus, pvz., į akis galima instaliuoti regėjimo patobulinimą, bet negalima jėgos, kuris turi būti rankose ir t.t. Ko tikrai pasigedau šioje dalyje, tai pirmoje dalyje buvusios sugebėjimų (skills) sistemos. Ją galima sakyti kompensuoja ginklų modingo sistema. Dabar į kiekvieną šaunamąjį ginklą leidžiama instaliuoti du iš šešių galimų patobulinimų (didesnė žala, duslintuvas, greitesnis šaudymas ir kiti). Dar viena iš labai prieštaringai vertinamų naujovių yra amunicijos sistema. Dabar visi ginklai naudoja tuos pačius šaudmenis, todėl kartais keista kaip gali ir pistoletas, ir liepsnosvaidis šaudyti tais pačiais šoviniais. Kaip vieną iš didžiausių patobulinimų kūrėjai įvardijo žaidimo fizinį varikliuką. Reikia pripažinti, kad prie jo tikrai smarkiai padirbėta, nors tam tikrų objektų kolizijos kartais būna gan keistos. Beveik visus objektus galima jei ir ne pakelti tai bent jau pajudinti ir sunaikinti. Kartoninės dėžės pametėtos skris ir trenksis kaip tikros, nors kai kurie baldai kartais tiesiog šokinės nuo kontakto su jumis. Kaip jau minėjau, čia dar yra vietos šiokiam tokiam tobulinimui. Žaidime naudojami nuotaiką ir turinį atitinkantys muzikiniai takeliai, nors žaidžiant "stealth" stiliumi jis ir nereikalingas. Specialieji garso efektai atlikti kokybiškai ir didesnių trūkumų nepastebėjau. O štai jūsų personažo bei kai kurių kitų veikėjų įgarsinimas atliktas gan paviršutiniškai. Tačiau yra ir labai vykusių įgarsinimo pavyzdžių, todėl susidaro įspūdis, kad kūrėjai neskyrė pakankamai dėmesio tam tikriems žaidimo personažams.O štai grafika yra tikras deguto šaukštas medaus statinėje. Nors ji yra gan aukšto lygio, ypač apšvietimas ir šešėliai, tačiau ir reikalavimai tiesiog nežmoniški. Nustačius viską ant aukščiausių padalų bei padarius didesnę nei 1024*768 rezoliuciją, žaidimas atrodo išties įspūdingai, tačiau strigs net ir su pačia geriausia/galingiausia vaizdo plokšte. Asmeniškai aš pradėjau žaisti tik instaliavęs 1.2 versijos atnaujinimą, kuris mano manymu yra tiesiog būtinas, nes ištaiso nemažai klaidų. Nors antroji dalis ir nėra tokia "navatoriška", kaip pirmoji, tačiau savo siužeto stiprumu bei žaidimo atmosfera tikrai jai nenusileidžia. Kadangi žaidimas turi kelias pabaigas, yra puiki galimybė jį žaisti dar ne vieną katrą ir kaskart skirtingai. Taigi visiems pirmojo Deus Ex fanams šį žaidimą tiesiog būtina pabandyti, o ir tie, kas nėra žaidę pirmos dalies, pabaigoje manau neliks nusivylę.