2003-ais Sam'as Fisher'is, CŽV padalinio, besispecializuojančio infiltracijos lauke, agentas ne tik pradėjo savo profesionalią veiklą bet ir stumtelėjo prancūzų Ubisoft į pasaulinę video žaidimų rinką. Nuo to laiko daug kas pakito: vis plečiama auditorija, bent jau leidėjo akimis, reikalavo smagaus veiksmo kur kas labiau, nei komplikuotų sėlinimo operacijų. Pagrindinio prancūzų darbuotojo arsenalas sumenko, užduotys tapo tiesmukiškomis ir, galiausiai, jo, kompanijos pagrindinio žaisliuko vietą, užėmė skaitmeninis žudikas iš Assasin's Creed.

2013-uosius, pelnytai, galima vadinti „grįžimo prie ištakų“ metais. Plikis agentas 47 ir simpatiška Lara Croft pabandė įtikti ilgalaikiams gerbėjams, to paties ėmėsi ir Sam'as, puolęs gelbėti JAV nuo teroristų Blacklist atakų.

Yankee go home!

Nuo kontinentinės JAV nutolusioje jos karinėje bazėje įvyksta teroristų ataka. Objektas nušluojamas nuo žemės paviršiaus, internete ir spaudoje pasirodo paslaptingųjų inžinierių grupuotės grasinimai surengti Blacklist operaciją: eilę išpuolių, nukreiptų prieš valstijas reikalaujant patraukti visus svetur dislokuotus karius namo.

Prezidentės prašymu Fisher'is perima naujai suformuoto saugumo dalinio vadovavimą. Nedidelė ekspertinė grupė, 4tasis ešalonas, apjungia kovos lauko, žvalgybos, informacinių technologijų ekspertus. Organizacijos buveinė – Paladinas, didžiulis orlaivis ir operacijų centras. Pagrindinis grupės tikslas: išsiaiškinti inžinierių siekius, užkirsti kelią ateities atakoms ir panaikinti grėsmę.

Technokratinis pasakojimo pamatas serialui ne naujovė, o štai veiksmo epizodų kiekis šaukte šaukia apie norą įtikti Call of Duty publikai. Vertėtų pažymėti, kad šiaip ne taip, kūrėjams vis tik pavyko sujungti intensyvų veiksmą ir meditacinius slapstymosi metodus.

Kampanija, kaip ir ankstesnėse dalyse susideda iš keliolikos misijų, kurioms įveikti prireiks 10+ valandų. Nuo tradicinių nužudyk visus iki infiltracijos į Irano ministerijas. Dažniausiai uždaviniai apjungiami, o priedu pateikiami ir mini žaidimai – bepiločių valdymas ir etc. atsipūsti tarp užduočių galima Paladino denyje: čia prieinami arsenalo bei orlaivio tobulinimai, o taip pat pokalbiai su kolegomis ir netgi skambučiai Sam'o dukrai.

Šveicariškas peiliukas

Siužetas ir žaidimo pateikimas – pakankamai įprasti, tačiau visa ko esmė slypi užduočių lauke. Čia dizaineriai paplušėjo iš peties.

Solidūs, dažniausiai, žemėlapiai suteikia manevrų lauką įvairiems žaidimo stiliams: pagrindinė vaiduoklių užduotis – likti nepastebėtais, panteros tyliai eliminuoja taikinius, priedangų sistema leidžia pasismaginti kietakakčiams agentams. Žaidimas net nesistengia primesti savo taisyklių: net patekęs į pasalą Sam'as turi galimybes išlipti sausu iš vandenio keliais būdais.

Įrankių tam daugiau nei pakanka: infiltracinė ir smogiamoji ginkluotė, įvairių paskirčių rūbai, naudingi prietaisai, slapti žemėlapio kampeliai, dinamiškas apšvietimas, į kuri jautriai reaguoja priešai ir, be abejo, serijos vizitine kortele tapę įvairių paskirčių žiūronai(naktinis matymas, garso bangų – sonaras, šilumos rodikliai ir etc.).

Pasirinkimų laisvė kitaip linijiniame žaidime teigiamai stebina, o keli sudėtingumo lygiai ženkliai protina priešus. Netgi kitados žaidėjų nemėgstamas žaidimo išsaugojimas checkpoint'ų pagalba čia savo vaidmenį atlieka puikiai: ilgai trunkančios misijos po susipažinimo su žemėlapiu ir priešu elgsena įveikiamos per kelias minutes, suteikdamos žaidėjams meta-žaidimo sąvoką.

Galiausiai arsenalo tobulinimas, iš pirmo žvilgsnio dekoratyvinė funkcija, laikui bėgant įgauna svarbų vaidmenį. Kitkur nesvarbus ginklų nuotolio rodiklis slaptam susidorojimui su priešais tampa būtinybe, juk Sam'as kulkų pusryčiams nevalgo. O atskirų liaupsių nusipelno papildomi įrankiai, gadget'ai: jų kiekis ribotas, viso labo 4: nuotoliniai triukšmo generatoriai, patraukiantys priešų dėmesį; lipnios kameros, leidžiančios stebėti kitaip nematomas erdves, skraidantys robotai-žvalgai ir lipnūs elektromagnetinių impulsų generatoriai, veiksmingai besidorojantys su elektronika. Smagumas slypi tame, jog visi šie įrankiai tobulinami ir iš esmės atlieka daugiau funkcijų, nei numatyta. Taip pvz. žvalgai gali neutralizuoti sargus energijos iškrovomis arba sunaikinti elektros skydelius, išjungdami apšvietimą ar lazerines saugos sistemas; triukšmo generatoriai ne tik patraukia karių ir šunų dėmesį, bet atitinkamu laiku susprogdinti – juos užmigdo ir pan. svarbu, kad žaidėjui neperšamas vienintelis teisingas variantas, o leidžiama susikurti savo efektyvias įrankių panaudojimo kombinacijas. Labai išradingiems agentams papildomai prieinamas granatų komplektas: nuo įprastų fragų iki ašarinių dujų.

Ir jei grubios scenaristo rankos manipuliuojamos kampanijos misijos kažką nuvilia, tai partnerių, o ypač ponios Grim užduotys suteikia viską, ko tik širdis geidžia. Deja, jų tik trys: įsilaužymas ir duomenų ištraukimas iš nepriklausomo serverio būstinės Didžiojoje Britanijoje, Čečėnijos muitinės posto ir Estijos industrinio komplekso griuvėsių. Dideli žemėlapiai, 3 paskirties taškai ir sąlyga: likti nepastebėtam (ir jokio automatinio progreso išsaugojimo). Drįsiu pastebėti, kad šios užduotys tai didžiausias žaidimų industrijos pasiekimas stealth žanre, telieka tikėtis kad teigiami atsiliepimai privers kūrėjus sukurti papildomas vietoves.

Iš blogybių gi – prastoka optimizacija, kiek šiurkštoki siužeto vingiai ir siaubinga, konsolėms pritaikyta vartotojo sąsaja, neminint jau įprastų problemų, susijusių su uplay tarnyba.

***

Sėlinimo mėgėjai turėtų deramai įvertinti naująjį Splinter Cell, visų pirmą dėl laisvių ir galimybių, kuriomis šis projektas yra pavydėtinai dosnus. Veiksmo mėgėjų laukia puikios vietovės ir įprasta priedangų sistema. O štai pasakojimas... šiek tiek pranoksta Call of Duty frančizę, daugiausia puikaus įgarsinimo ir šiokių tokių personažų charakterių.