Pastaruoju metu 4x žaidimai atgauna buvusią šlovę ir populiarumą, kickstarter ir panašios tarnybos leido suprasti, jog paklausa šiam žanrui niekur nedingo. Rinkos naujokai pasinėrė į tolimą kosmosą, o grandai ir toliau sėkmingai kuria alternatyvios žmonijos istorijos vingius. Greičiau nei per mėnesį pasirodys Europa Universalis 4, rudenį sulauksime Rome Total War II; o visa ko senelė Civ sėkmingai išnaudojo ramią vasarą ir pristatė antrąjį papildymą penktąjai žaidimo daliai.

Būsena, kurioje pasirodė originalus žaidimas garbės neatnešė nei kūrėjams, nei pačiai frančizei. O štai pirmasis papildymas, Gods & Kings, ne tik ženkliai praplėtė strategų galimybes, bet ir įsigudrino pristatyti visiškai naujas mechanikas. Religijos ir šnipinėjimas kaip reikiant praturtino viduramžių ir renesansų epochas, o štai industrializacijai ir moderniems laikams garo nepakako. Nenuostabu, kad būtent čia kūrėjai sutelkė visą dėmesį Brave New World papildyme.

Kaip senais gerais laikais

Pagirimo verta vien tik tai, jog Civilization atnaujinimai tai ne tik naujos žaidžiamos rasės, pastatai ir kariniai vienetai. Firaxis sugeba papildyti žaidimą ne tik naujų turiniu, bet ir naujomis savybėmis, kas savo ruožtu turi daug įtakos visam žaidimui, galimoms stategijoms ir taktikoms.

Vos tik įvaldžius jodinėjimą žaidėjams tampa prieinami karavanai. Pagrindinis jų vaidmuo – seniausiai trūkstama prekyba. Nors procesas visiškai automatizuotas – dislokuojame karavaną norimame mieste, nurodome paskirties tašką ir džiaugiamės auksu, tyrinėjimo taškais ir etc. kiekvieną ėjimą. Atrodytų banalu ir paprasta, tačiau anaiptol. Priklausomai nuo jūsų civilizacijos „išsimokslinimo“ taškus gausime, arba jais šelpsime prekybos partnerius. Ilgainiui investuoti į karingo konkurento gerbūvį už keletą auksinių vargu ar geras sprendimas. Panašiai pirkliai kartu su nematomomis prekėmis atsiveža žinių ir apie svetimas religijas, didindami šių spaudimą kitame laido gale. Priedu karavanai sukuria prekybos takus, kuriuos gali plėšti barbarai arba karingai nusiteikę kitų tautų lyderiai – todėl apgalvoti tenka viską.

Prekyba tapo vienu pagrindiniu įplaukų šaltiniu – tam kūrėjai ženkliai patobulino socialines politikas, pastatų rodiklius ir etc. Tapti izoliuota imperija nepavyks, o žaidimas tampa kur kas dinamiškesniu jau nuo pirmų ėjimų.

Susipažinti su kitomis civilizacijomis verčia ir nauja pasaulio kongreso sistema, kuriai vadovauti teks veikėjui, pirmam užmezgusiam ryšius su likusiais valdovais. Kongresas – tai ankstyva JTO atmaina: tam tikrais tarpsniai (priklausomai nuo žaidimo greičio) įvyksta kongreso posėdžiai, kurių metu du veikėjai turi galimybe pateikti savo iniciatyvas ir paskirstyti balsus joms pritarti ar ne. Iš esmės tai būdas žaidimo eigoje keisti jo taisykles, inicijuoti tarptautinius renginius ir, galiausiai, pasiekti diplomatinės pergalės. Čia padeda ir nauja šnipų atmaina – diplomatai. Patalpinus juos priešų, draugų sostinėse atsiranda galimybė papirkti kolegą ir susitarti dėl artėjančio balsavimo. Jų skaičius ribotas, todėl prioritetus tenka rinktis atsargiai. Kongresas gi leidžia uždėti imbargo prabangos prekėms, eliminuojant jų teikiamą laimės rodiklį (puikūs būdas susidoroti su monopolistais), uždrausti civilizacijoms prekiauti ir dar šūsnį svarbių ir nelabai opcijų.

Vėliau žaidimo eigoje balso teisę gauna ir valstybės nykštukai, kas verčia užsiimti partnerystės programomis iš anksto, atveriant sau kelią dominavimui pasaulinėje arenoje. Vėlgi, visą tai galima pavadinti mielomis smulkmenomis, tačiau nereikia užsimiršti – praleidus progą, susimokę priešai gali nublokšti sėkmingas ir galingas imperijas atgal į akmens amžių. Kaip ir prekybos atveju – visas dėmesys skiriamas dinamikai ir įtampai, praleidžiami ėjimai tapo retenybe, juk kas kart būtina užsitikrinti parama. Kūrėjų perdirbtas dirbtinis intelektas tapo ženkliai išmintingesniu, priešai savalaikiai reaguoja į vis didėjančia kitų civilizacijų įtaka ir jėgą. Nors, aišku, daugiausią galimybių kongresas atveria kelių žaidėjų partijoms – intrigos ir diplomatija pagaliau tapo neatsiejamomis žaidimo dalimis.

Kitas didžiulis patobulinimas – kultūra ir visiškai perdirbtas kultūros laimėjimo scenarijus. Dabar atsirado turizmo rodiklis. Šis skaičius augs pakankamai lėtai, tačiau, skirtingai nei kultūra, jo neveiks infliacija. Todėl vėlyvoje žaidimo stadijoje, į turizmą investavę žaidėjai galės išplėsti savo kultūrą, kartu su džinsais ir rock'n'roll'u į svetimas tautas. Vienalytė pasaulio kultūra – bene sudėtingiausias taikinys, tačiau dabar tai tikras iššūkis, o ne taškų kaupimas. Turizmo taškai gaunami iš pastatų, pasaulio ir nacionalinių stebuklų, archeologinių kasinėjimų ir artefaktų/muziejinių eksponatų, kurie talpinami norimuose miestuose. Meno darbai, surinkti pagal reikiamus požymius leis padidinti savo kultūros ir turizmo rodmenys, todėl kovoti už svetimus pasiekimus teks.

Naujove tapo ir ideologijos. Industrializacijos metu žaidėjai galės pasirinkti papildomą savo imperijos specializacija: tvarka, laisvė ir autokratija; atstovaujantys atitinkamai komunizmui, demokratijai ir fašizmui. Nauji galimybių medžiai socialinių politikų meniu leis dar labiau padidinti norimus rodiklius ir suteiks galimybę sutelkti visą dėmesį į norimą pergalės scenarijų. Smalsu, jog prieš šį papildymą, negebėjimas pasirinkti specializacijos buvo didžiausiu žaidimo trūkumų, dabar šių opcijų per akis.

Septynmyliais žingsniais į priekį

Apart naujų sistemų papildymas kupinas įprasto turinio paketų. Civilizacijas papildė netgi indėnai ir lenkai. Keli nauji pastatai, kariniai vienetai, tame tarpe ir Xcom būrys bei iš pagrindų pakeisti reikalavimai pasaulio stebuklams. Bene įdomiausia nauja civilizacija – Venecija; skirtingai nei kiti naujokai, Venecija negali steigti naujų miestų, tačiau gali išpirkti ir autonomijomis paversti šalis-nykštukas ar priešininko miestus.

Naujo turinio apimtys atima žadą; o kur kas svarbiau pažymėti šio turinio poveikį visam žaidimui. Viskas deramai apgalvota ir nei vienas naujas elementas tupi savo vietoje ir harmoningai susilieja su kitomis produkto savybėmis, sukurdamas žaidimą, kurio civilizacijos fanai laukė dar prieš keletą metų.

Turint omeny kiek papildymų susilaukė praeita žaidimo dalis galima tikėtis, jog Firaxis čia nesustos; ypač tokio išmintingo ir išmanaus proveržio, kaip Brave New World.

Beje, šį kartą dėmesio susilaukė ir Windows 8 vartotojai, atskira žaidimo versija parengta ir nešiojamiems įrenginiams; o kaip reikiant pakratytas programinis kodas priešus privertė galvoti kur kas greičiau, galutinai panaikindamas lėtų ėjimų keliamą pasibodėjimą.