5 milijonai parduotų Resident Evil 6 kopijų – rezultatas neprastas, tačiau ne to Capcom tikėjosi iš savo flagmano. Nepagelbėjo ir kartūs kritikų atsiliepimai apie naująjį žaidimą, ir ne tiek apie patį projektą, kaip apie naująją jo koncepciją.

Pastaruoju metu japonai pamėgo visokeriopo plauko portus – PC susilaukė netgi muštynių, todėl nenuostabu, jog visus nepatenkintus nuspręsta pamaloninti kiek senesne RE versija. Nenuostabu ir tai, jog serijos kanonams ištikimas Revelations buvo priimtas kur kas šilčiau nei jo didysis brolis, nepaisant net to, jog žaidimas buvo skirtas nešiojamam įrenginiui 3DS.

Iš ko susideda geras Resident Evil žaidimas ?

Kaip bebūtų keista, tačiau pasakojimas RE žaidimuose niekada nebuvo stipriąja sudedamąja. Netgi atvirkščiai – kuo daugiau kliedesių ir hiperbolizuoto bei B-lygio filmams įprasto šlamšto, tuo geriau. Pradedant neapsakomai šmaikščiu pirmosios dalies įžanginiu filmuku ir baigiant keista architektūra 4-toje.

Skirtingai nei RE6, kuris be galo ir be krašto nėrėsi iš kailio norėdamas sukurti gero holivudo veiksmo filmo įvaizdį, Revelations dėl to galvos nesuka. Veiksmas rutuliojasi laive, vidury viduržemio jūros, kur pasak paskutinių pranešimų buvo prarastas kontaktas su Chris'u Redfield'u. Aiškintis aplinkybių skuba Jill Valentine.

Netrukus tampa akivaizdu, jog prieš kelis metus biologinę ataką prieš naująjį žaliojo miesto projektą surengusi teroristinė grupuotė Veltro vis dar gyva ir siekia revanšo. Nenaudėlių arsenale naujasis T-Abyss virusas.

Štai ir viskas, jokių žadą atimančių kelionių po pasaulį, jokių niekam nereikalingų pigių dramų. Galop kaip ir senesniuose projektuose, Revelations numoja ranka bendram pasakojimui ir kur kas daugiau dėmesio skiria pavieniams epizodams, atmosferai, kovos mechanikai ir lygių dizainui. Ir tai puiku.

Portavimo ypatumai

Iš kitų platformų į PC atvykę projektai – ne naujovė, tačiau „didelis“ projektas sulipdytas ir nešiojamo 3DS pirmtako tai dar tas gyvis. Pirmas plika akimi pastebimas apribojimas – ekrano raiška, užstrigusi ties 1380 riba. Deja.

Kitkas gi – arba suprantama, arba puikiai adaptuota PC platformai. Po fiasko su Resident Evil 4, Capcom sugebėjo pasimokyti iš savo klaidų ir ką jau ką, o valdymo schemų perdarymą įvaldė puikiai. Todėl nenuostabu, ar nuostabu, jog apart be galo greitos kameros reakcijos žaidimas valdomas nepriekaištingai. Tiesa reikalauja įpratimo, žaibiškas greitis iš pradžių neleidžia taikytis.

Kiti apribojimai nulemti techninių parametrų – vos keli priešai ekrane vienu metu gali pasirodyti praradimu, tačiau kūrėjai suteikė jiems kur kas daugiau jėgų nei kolegos iš RE6 komandos, kiekviena susirėmimą paversdami įdomiu iššūkiu. Klaustrofobiškos erdvės užuot gadinusios pojūčius, juos tik sustiprina primindami apie pirmąsias tris žaidimo dalis.

O būtinas visa ko padalijimas į lygius, nors ir apkartina mėgavimąsi projektu, tačiau leido kūrėjams deramai balansuoti kiekvieną žaidimo sekciją ir užtikrinti kad šovinių ir vaistinių skaičius dirbtų survival-horror naudai.

Keista, tačiau techniniai apribojimai ne atima, o kaip tik atvirkščiai – prideda žaidimui teigiamų savybių; kai nevaržoma laisvė RE6 palaidojo bet kokią įtampą.

***

Resident Evil: Revelations – geriausias pastaruoju metu pasirodęs RE žaidimas. Rekomenduojama visiems serijos fanams ir naujokams, nesuprantantiems už ką taip koneveikiamas RE6. Kol Capcom atsakingi veikėjai krapštosi galvas, ištikimi serialo gerbėjai pagaliau gali mėgautis tikru ir geru RE žaidimu; o kas svarbiausia – sudaromas pagrindas kitiems analogiškiems projektas adaptuoti. O tokių tikrai daug.