Grand strategijos – labai savita ir kaprizinga žaidimų kategorija. Stengiantys aprėpti, atrodytų, neaprėpiamą turinio ir funkcijų aibę įmanoma pridaryti daug apmaudžių klaidų. Virš bambos bandęs šokti Elemental virto kaprizinga ir pernelyg įžūlia Civilization kopija; o kadaise populiarios Masters of Orion ir Galactic Civ frančizės šiandien vargu ar pamenamos. Šiuo metu, nors ir negausiam, bet be galo kokybiškam strateginių žaidimų paradui vadovauja Total War, Civilization ir bene labiausiai išplėtota Paradox Interactive žaidimų šeimyna.

Švedai net nebando išradinėti dviračio, pagrindiniai jų žaidimai pasižymi bendromis savybėmis: realaus laiko strategija papildoma aktyvia pauze, šimtai mygtukų, skaičių ir lentelių, užgožiančių strategijoms būdingų keleto resursų gavybą. Kuo įmanoma tikslesni ir detalesni įvairių istorinių epochų žemėlapiai pelėms valdovams leidžia perrašyti istorines kronikas. Ne per seniausiai pasirodę Crusader Kings II panardina žaidėjus į viduramžių intrigų, sąmokslų ir didikų tarpusavio santykių liūną; populiariausia studijos frančizė, Europa Universalis pasakoja apie žmonijos raidą nuo tamsiųjų amžių iki industrializacijos; o militaristų mėgstama Hearts of Iron skirta antrojo pasaulinio karo laikmečiui. Norintiems pradėti nuo gūdžiausių laikų – Rome į pagalbą. O šios apžvalgos taikiniu tapo Victoria II, industrializacijai, tautų pavasariui , pirmojo pasaulinio karo išvakarėms ir naujų politinių srovių atsiradimo aplinkybėms atstovaujanti istorinė smėlio dėžė.

Valdove, užsiraitokite rankoves, darbo laukia daug

Victoria II apimamas laikotarpis, XIX-XX amžių sandūra – tai ne šiaip teritorijų grobimas. Amatininkus keičia gamyklos, griozdiškas armijas specializuotosios pajėgos, monarchus nustumia liberalai, gimsta socializmo idėjos, arklius keičia traktoriai, buvusių kolonijų žemėse užgimsta naujos valstybės ir per amžius kalinamos tautos aukštai iškelia galvas.

1836 metai, startinė data. Žaidėjo žinion patenka bet kuri pasirinkta valstybė – pradedant didžiąja Rusija, baigiant Havajų salomis. Norintieji, turi galimybę iš karto išlaisvinti tuo metu okupuotas tautas(Lenkija, Airija, Lietuva, Estija, Latvija, Norvegija, Suomija etc.) ir imtis teisingos istorijos rašymo. Kaip ir EU atveju, žaidimas nesimuliuoja istorinių asmenybių – žaidėjui tenka valstybės, kaip tokios vaidmuo, arba, kaip tą įvardija kūrėjai – tautos dvasios,  pilkojo kardino.

Europiečiams ketvirtasis XIX a. dešimtmetis taps tikru pragaru – tautų pavasaris ir jį lydintis  liberalių idėjų bumas sukelia didžiulius protestus, sukilimus ir kovas už demokratiją. Kovoti ar persijungti  spręsti žaidėjui. Esate rojalistas? Ieškokitės būdų kaip numarinti politiškai aktyvią visuomenę (mažinami mokesčiai, politinės reformos: laisva spauda, leidimas burtis ir mitinguoti, galop ir judėjimų slopinimas; viskas tinka).  Šviesuoliams demokratams niekas nesutrukdys dalinai perduoti valstybės valdymą į tautos rankas ir susidurti su politinių ideologijų apribojimais. Liberali visuomenė neleis kištis į ekonomiką, teks plušėti prie valstybės biudžeto.

Užjūrių gyventojai su tokiomis problemomis nesusiduria – vadukai, karaliai ir visokio plauko šamanai savo necivilizuotose šalyse turi absoliučią valdžią. Norintiems žengti koją kojon su progresu teks aukoti senąsias tradicijas ir periminėti vakarų civilizacijos tvarką, kartu ir išradimus bei visuomenes sandarą. Na, o nenorintiems beliks ietimis ir lankais priešintis be galo alkanos Anglijos artilerijos sviediniams, šautuvams, galop ir tankams. Perspektyvos akivaizdžios?

Visuotinės istorijos sufleruojama įvykių, išradimų ir gyvenimo kaitos dinamika rado vietą žaidime – vos ne kas dešimtmetį ekonomiką, karybą, laivybą, kultūrą bei komerciją krečia didžiausi sukrėtimai, nustumdami buvusius lyderius ir prastumdami outsider‘ius. Vargana ir atsilikusi Venesuelos visuomenė XXa. aušroje išmoksta apdoroti naftos telkinius ir vos per dešimtmetį aplenkia ir nurungia ispanus ir portugalus! Smagu?

Virvių tampymas, arba gameplay‘jus

Kertinis Victoria II akmuo – valstybės gyventojai, populiacija, fanų žargonu pop‘ai. Jie ir tik jie yra pagrindiniu žaidimo resursu. Didelės valstybės savo gyventojus išnaudoja juodžiausiems darbams – anglies ir geležies kasyklos; mažom, tenka rūpintis savo vidaus rinka ir jos generuojamomis pajamomis užsitikrinti sėkminga valstybės raidą(Šveicarija Lietuvoje? Kodėl ne?). Na, arba kaip Tropico frančizės atveju, pasinerti į korumpuoto ir godaus valdovo vaidmenį(svarbu, jog pasirinkimas atitinka žaidėjui).

Populiacija ne tik dirba resursų gavybos ir apdorojimo sektoriuje (papildomai mokslinė ir administracinės sritys bei karyba), bet ir yra pagrindiniu prekių vartotuoju. T.y. kad ir kiek cemento ar baldų žaidėjo šalis bepagamintų, jei nebus pakankamos paklausos, teks bankrutuoti. Štai, pagrindinis laisvos rinkos dėsnis įtvirtintas, telieka apžvelgti šią cirkuliaciją įtakojančius veiksnius.

Populiacijos, mokesčių pavidalų yra skirstomos į 3 kategorijas: varguoliai (ūkininkai, šachtininkai, kareiviai, darbininkai, vergai), vidurinioji klase(klerkai, biurokratai, mokslininkai, amatininkai) ir turtuoliai (aristokratai ir kapitalistai). Kiekvienai kategorijai nustatomas atitinkamas mokesčių dydis. Štai iš mokesčių ir plaukia pinigėliai. Surinktas biudžetas paskirstomas tarp švietimo, socialinės, administracinės krašto apsaugos sričių ir valstybinio prekių sandėlio(prekės, kurias valstybė perka savo kariuomenei išlaikyti – ginklai, amunicija, cementas statyboms etc.). Galimas rezervas kuriamas ateities statyboms, sunkesniems laikams ir/ar karo atvejui besiruošiant nuolatinėms blokadoms.  Suma liekanti mokesčio mokėtojo kišenėje nustato jo gyvenimo kokybės lygį – su 2% finansavimu kariai persikvalifikuos į ūkininkus, jei pastarieji gyvena geriau. Ir atvirkščiai. Tokiu būdu sudaromas valstybės stuburas – akcentuojama norima sritis. Nenorit kariauti? Velniop krašto apsaugos finansavimą imkimės stimuliuoti biurokratu, klerkų ir gamyklų darbininkų skatinimo!

Šitoks virvių tampymas įgyvendintas visur: moksliniai išradimai turi savo privalumus ir trukumus, valdančiosios partijos išpažįsta tik tam tikras valstybės raidos gaires(pacifizmas ar militarizmas? Laisva rinka ar protekcionizmas? Komercija ar gamyba? – spręsti pelės ir klaviatūros Napoleonui).

Balansuodami biudžetą, besistengiant siekti savo nustatytų tikslų (sujungti Vokietiją, neleisti Rusijai suirti arba sutriuškinti ją, išlaisvinti okupuotas tautas ar paversti atsilikusią šalį pirmaujančia pasaulyje) susiduriama su daugybe veiksnių – žlugusi pasaulinė ekonomika (įsivaizduokite, Japonija, o dar baisiau Kinija tampa rinkos dalyve ar įprasčiausias reiškinys – subalansuota prekyba smunka dėl vienos šalies ambicijų ir atsargaus planavimo!). o dar šimtai studijos sukurtų įvykių ir reiškinių, kurie privers net atkakliausius paprakaituoti neišsižadant savojo didžiojo plano!

***, arba išvados

 Victoria  II – tai be galo ambicingas žaidimas. Galimybių ir funkcijų gausa sudurta su išdirbta Paradox Interactive mechanika pasiekė kulminaciją.  Aprašyti bent menkiausiai šio produkto galimybių dalei prireiktų ne vieno tuzino lapų, todėl neužsiplepėdamas paminėsiu dažnus atnaujinimus, balanso pataisymus ir puikią ir simpatišką į popierinį žemėlapį stilizuotą grafinį apipavidalinimą. O garso takelis... net jeigu nemėgstate tokio tipo žaidimų – būtinai pasiklausykite treilerio, tai pasaka

Beje, kaip ir visi PI žaidimai, V2 yra atvira modifikacijoms, todėl kiekvienas galės produktą pritaikyti savo poreikiams(bendruomenė labiau nei aktyvi), o multiplayer‘is neabejotinai sukels daugybės bemiegių naktų sindromą! Juk žaidimas nebando galvoti už žaidėją, tai jau didelis privalumas!

Na, neigiamų dalykų, vis dėl to, yra. Optimizacija ir turinio papildymas – seniausiai nebe bėda, kenčia tik balansas. Šokinėjančios rinkos kainos ir vartotojų norimos informacijos atvaizdavimo galimybės – bėda, bet net dalinai neprimenanti apie analogiškų projektų kamuojamas problemas.

Victoria II – vienas stipriausių, mano galva stipriausias, Paradox Interactive produktų. Trumpą žaidimo laikotarpi apsčiai kompensuoja to laikotarpio dinamika;  į pražūtį nudardėjusį manual‘ų teikimo politiką pakeitė solidūs tutorial‘ai, kurių dėka net penktokas galės tapti didingu imperatoriumi. Ne, V2 istorijos mokytojo pareigų neatliks, neatskys į klausimus „kada? kas? kaip?“, užtat įmantriai modeliuodama įvairaus plauko situacijas atsakys į pagrindinį klausima – kodėl? Jau nekalbant apie įdomią mechaniką, kurios dėka savo naciją žaidėjai formuoja priimamų sprendimų (kaip kad biudžeto prioritetai)  dėka, nevarginami micromanagement‘o pragaro.

Turite akiniuotą draugą? Jūsų vaikas mėgsta A. Dumas romanus, smalsu kodėl atsirado garsusis „Kraujas ir geležis“( Blut und Eisen), įdomu kokiame laikmetyje gyveno Sherlock‘as, o gal tiesiog žemės ūkio raida valstybinės politikos fone domina? Victoria II Jums! Net kariavimo ištroškę individai čia suras pasaulinių karų prototipus su savomis ašimis! O štai šiaip smalsuoliams, deja, čia ieškoti nėra ko – nei kraujų, nei lavonų krūvų. O ir rush‘o specialistai greit nuleidžiami ant žemės.