Greitas ir Įsiutęs arba lenktynės dėl savo gyvybės

 Viskas arba nieko? Nugalėti arba būti sunaikintam? Tai klausimai, kurių atsakymai geriausiai gali apibūdinti siužetą. Need for Speed : The Run žaidime valdome lenktynininką Džeką Rourką, kuris įklimpęs į skolas mafijai. Čia atsiranda draugė iš vaikystės Sam ir pasiūlo išsigelbėjimą – laimėti grandiozines, ištisos amerikos lektynes nuo New Yorko iki San Francisco. Lenktynių prizas 25 milijonai dolerių, kurių laisvai užtektų gražinti skolas mafijai ir užsitikrinti ramų gyvenimą. Tai viskas, ką reikia žinoti apie siužetą, visa kita – vien lenktynės.

Su naujausia frančizės dalimi EA studija siekia susigražinti geriausio lenktynių žaidimo vardą ir prieš žaidimo išleidimą žadėjo visiškai naują pačią žaidimo koncepciją bei įtraukančias, naujo stiliaus lenktynes. Tikriausiai daugeliui tai asocijuojasi su beprotiškai ilgomis, beatodairiškomis lenktynėmis Amerikos greitkeliais, bei galingais varikliais varomais automobiliais. Deja, išleidus žaidimą ne vienas lenktynių mėgėjas turėjo nusvilti – kūrėjai nesugebėjo patekti to, ką buvo prižadėję.

 Pirmiausia, grandiozinės lenktynės nesuteikia to pačio ilgumo jausmo, nes pats, daugiau nei 3000 mylių siekiantis lenktyniavimo maršrutas, yra sudalytas į trumpesnias, sprint tipo lenktynes, o tai neleidžia pajausti panamerikos stiliaus lenktynių. Kaip ir buvo žadėta prieš išleidimą, dėl pagrindinio prizo rungsimės su 200 tokių pat begalvių, išprotėjusių lenktyninkinkų, tačiau vėlgi – žaidime tą lenktynių masiškumą ir didybę sunku pajausti. Greičio ruože privalėsite aplenkti tam tikrą skaičių lenktyninkų, o vykti negalėsime tol, kol nebūsi greičiausi tame ruože. Taigi, realiai turime begalę sprint trasų, su keletu konkurentų. O tai ne tas pats, kas ištisos Amerikos lenktynės su 200 kitų lenktynininkų.

 To dar nebuvo !

 Naujovių stygiumi kūrėjų kaltinti negalėtume – tarp lenktynių Džekas gali išlipti iš savo automobilio, ko jau senokai EA Games studijos prašė žaidėjai. Tačiau vėlgi, laiko tarp lenktynių nėra daug, ir viskas ką tuo metu, reikia daryti, kai Džekas yra gryname ore, tai paspausti tam tikrą klavišą tam tikru metu. Tas, kas turėjo tapti žaidimo vinimi, tapo nuobodžiausia dalimi. Ir vietas, kai Džekas ne automobilyje siekiama kuo greičiau įveikti, ir vėl sėsti į plieninį žirgą.Šie Need For Speed : The Run trūkumai nėra vieninteliai, kūrėjai į žaidimą įdėjo ir daugiau absurdiškų sprendimų.

 Atrodo, dėl  automobilių originalumo ir stygio pykti negalėtume, nes The Run pasižymi gausybe serijinių automobilių. Tačiau per visą žaidimą neturėsime daug galimybių išbandyti norimą skaičių mašinų. Paprasčiausiai mašinų garažo „mechanizmas“ gana keistokas. Automobilius galėsime keisti tik degalinėse, kurios nėra dažnas reiškinys The Run keliuose.Ten pat galėsime ir automobilį tobulinti, tačiau tai bus tik pagražinimai – realios įtakos vairavimo palengvinimui ar automobilio patobulinimui tai neturės. Dar daugiau – pasirinkus netinkamai, gali reikėti daug pavargti, kad automobilį pasikeisti, nes tai padaryti  galima tik sekančioje degalinėje. O kaip iki jos nuvažiuoti jei automobilis „netinka“ prie žaidėjo?!

 Kaip pasirinkti teisingai?

 Žiūrint iš kitos pusės – mašinų rasime pačių įvairiausių – nuo ekonomiškų hečbekų iki super automobilių. Ir kiekvieną reikės pasirinkti, taip, kad ji įdealiai tiktų artėjančioms lenktynėms. Ilgais greitkeliais beabejo protingiau  rinktis greitus automobilius, o vingiuotuose kalnų keliukuose – manevringus miesto automobiliukus. Su mašinų garsais Black Box  studija padirbėjo kaip reikiant – puikiai atkartoti variklių griausmo, stabdymo garsai. Tikras penas ausims bus galingų Lamborghini ar Pagani Huayra automobilių skleidžiami garsai. Jeigu garsus ir giriami už detalumą ir tikslumą, tai už automobilių vizualinį apipavidalinimą to pasakyti negalėsime. Kūrėjai nepakankamai skyrė dėmesio automobilio atskirų dalių detalumui, todėl važiuojant lėtai ar automobiliui stovint, šie trūkumai matosi ir be padidinamojo stiklo. Nors žinant, kad didžiąją dalį laiko praleisite lėkdami beprotišku greičiu ir vaizdas bus susiliejęs tarsi kątik išėjus iš karusėlės, į tai galime ir užsimerkti.

 Ne viskas taip blogai.

 Vienintelis dalykas, už kurį galime dėti milžinišką pliusą The Run, tai grafika ir aplinkos detalumas. Tai vienas pirmųjų žaidimų naudojančių naujos kartos Frosbite 2.0 žaidimo varikliuką, ir apsoliučiai pirmasis lenktynių žaidimas su Frosbite. Taigi žaidimas stovi toje pačioje lentynoje kaip ir Battlefield 3 ar kątik lentynose pasirodęs Medal of Honor : Warfighter. Kūrėjai sako, kad tai pirmasis Need for Speed žaidimas, kurio veiksmas vyksta neišgalvotose vietovėse. Lekiant nuo vieno Ameriką skalaujančio vandenyno iki kito, galėsime pasidžiaugti beprotiškai spalvinga aplinka bei gamta. Be abejonės tai gražiausias Need for Speed serijos žaidimas (Skaičių bijau net spėti kuris, nes žaidimai kepami vienas po kito).

Tačiau gražus popierėlis slepia tik neskanų šokoladą. Vairavimas tragiškas, fizika prasilenkia su logika, kai kurios lenktynių vietos labai chaotiškos ir primena kosmines lenktynes. Laiko atsukimo mechanizmas neveikia taip, kaip norėtųsi, o dar ir kankinamai ilgos lenktynių užkrovimo scenos. Ne, su tokiais skubėjimais ir beatodairišku pelno siekimu Need for Speed kūrėjai EA   privalės rinką užleisti daugiau potencialo turintiems ir didesnį dėmesį žaidėjams skiriančius konkurentus.

 ***

Prieš keletą dienų buvo išleista nauja Need for Speed dalis – Most Wanted. Žaidėjų atsiliepimai naujojo žaidimo atžvilgiu daug geresni nei kątik apžvelgto, todėl galime tikėtis, kad leidėjai išmoko savo ankstesnias klaidas, ir jų daugiau nebekartos.