Didžiosios inovacijos ir naujovės atveria langą seniai užmirštoms, renesanso reliktu tapusioms humanizmo idėjoms. Naujosios kartos mokslininkai kuria pamatą šviesesniam rytojui. Geriausias pavyzdys – biomechaniniai implantai, kurių dėka nelaimingų atsitikimų aukomis tapę ar neįgalūs iš prigimties piliečiai gauna antrą šansą – tinkamai fiziškai funkcionuoti šiandienos visuomenėje. Tačiau šie žodžiai neturėtų stebinti – juk tai naujoji Žmonių Revoliucija.

Pažanga vardan pažangos

Tačiau būsimajame ateities pasaulyje, paskendusiame intrigų bei konspiracijų verpete – ne viskas auksas, kas auksu blizga. Korporacijų, kuriančių implantus, vadovai vedini tik savo asmeninių interesų ir siekių. Todėl jų kuriamų implantų vartojimas, nėra itin patikimas. Be to, jeigu kasdieniame 2027 metų pasaulyje praskleisi žaliuzes savo lange – išvysi nevien auksaspalvės saulės spindulius, kuriais prisotintas visas žaidimo dizainas, bet ir milžiniškas protestantų minias, priešiškai nusiteikusias prieš naujausias inovacijas.

Būtent tokio pasaulio intrigas narpliosime Adamo Dženseno akimis. Adamas visų įvykių verpete stengėsi išlaikyti neutralią poziciją ir tikrai nesitikėjo, kad likimas pasisuks būtent tokia linkme. Buvęs S.W.A.T. pareigūnas bei implantų gamintojos kompanijos “Sarif Industries“ apsaugos vadas patyrė nelengvą gyvenimo išbandymą. Kai pažangiausiais ginklais apsiginklavę teroristai užpuola minėtąją kompaniją, Džensenas ne vien nesugeba atlikti savo, kaip apsaugos viršininko, pareigos, bet ir išsaugoti savo gyvenimo meilės: išžudoma didžiulė dalis kompanijos mokslininkų bei pagrobiama jo mergina – daktarė Megan Reed. Negana to, nukenčia ir pats Adamas. Norint išsaugoti ant plauko pakibusią gyvybę, nemaža dalis sumaitoto jo kūno pakeičiama biomechaniniais implantais.

Tolimesnis veiksmas rutuliojasi praėjus pusei metų nuo minėtųjų įvykių. Džensenas ir toliau vykdo savo darbdavio Sarif‘o nurodymus bei  stengiasi išsiaiškinti įvykusio užpuolimo priežastis. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad į visą šią painiavą įsivėlę įvairūs visuomenės sluoksniai – nuo pavienių protestantų grupelių iki konkuruojančių kompanijų. Įtarus žvilgsnis ne kartą pasuks ir link saviškių.

Daugiau siužeto jau nebepasakosiu, galiu garantuoti, kad visas šias intrigas jums patiks narplioti patiems. Apibendrinant galiu pasakyti, kad siužetinė linija – labai stipri ir tokia išlieka nuo pradžios iki galo. Adamo Dženseno įgarsinimas tiesiog puikus, tai, kad herojus prarado viltį bei mėgsta pešti dūmą galima suprasti vien iš jo balso. Tą patį šiltą žodį galėčiau tarti ir kitų veikėjų įgarsinimui bei likusiam audio montažui. Pagrindinė Deus Ex Human Revolution muzikinė tema dar ir dabar neapleidžia mano varganos galvelės. Kiekvienas žaidimas suteikia žaidėjui emocijų, bet  netgi smulkmenėlės (kaip šiuo atveju garso takelis ir dizaino apipavidalimas) gali tą emociją padvigubinti, o gal netgi patrigubinti. Kartais pagalvoji – ar viso šito reikia eiliniam žaidimui? Atsakau, eiliniam – ne, tačiau tam, kuris nori vadintis geriausiu – taip.

Pats sau Ponas

Turbūt pats geriausias dalykas, kurį mums, žaidėjams, gali duoti Deus Ex Human Revolution yra laisvė. Žinoma, laisvė čia suprantama kita prasme negu mes įsivaizduojame. Šį kartą šis žodis neapsiriboja ties nepriklausomo ploto sąvoka. Ar jums teko žaisti žaidimą, kurio žanrą galite nusistatyti patys priklausomai nuo elgsenos užduočių metu? Šiuo atveju Deus Ex Human Revolution suteikia laisvą pasirinkimą – keletą būdų įveikti užduočiai. Jeigu esi aršus Call of Duty išpažinėjas, spjaukite į visus mini žaidimus, RPG elementus bei priedangų sistemą ir kankinkitės stengdamiesi pereiti žaidimą kaip eilinį FPS, ko aš tikrai nepatariu. Juk dabartinis Deus Ex, kaip ir jo pirmtakas, garsėja tuo, kad, neįskaitant bosų, per visą žaidimą galima nenužudyti nei vieno priešininko. Tai kodėl gi nepabandžius apeiti varžovo ir nesukėlus aliarmo išlikti nepastebėtam? Galiausiai iš visos galimos kovos sistemos galima padaryti smagų miksą. O kur dar ventiliacijos angos, galimybė pramušti sienas ir t.t. Visos aplinkos detalės paklūsta tau – tereikia pasijusti viso šeimininku.

Ar minėjau, kad biomechaniniai Dženseno implantai suteikia jam nežmoniškų sugebėjimų, kuriuos tolimesnėje žaidimo eigoje galime tobulinti ir vystyti? Nuo to, kokius implantų įgūdžius atsirakinsi, priklausys kelias, kuriuo tu įveiksi tam tikrą misiją. Kadangi išlaikyti balanso tarp visų sugebėjimų nebus įmanoma, turėsime taikyti prioritetą tik savo taktiką atitinkantiems. Pavyzdžiui, norint atidaryti kai kurias duris ar atsidaryti virtualią apsaugos sistemą mums reikės įsilaužti į kompiuterius, tačiau to dažnai padaryti negalėsime, jeigu nebūsime atsirakinę įgūdžio šiam amatui. Tačiau neverta nusiminti, kadangi Deus Ex Human Revolution – tai visata, kurioje improvizavimo menas nėra svetimas. Jeigu nerandi būdo pereiti ar atsidurti vienoje vietoje, išbandyk kitą. Juk tos pačios durys gali būti nulaužtos specialių minų, arba tam tikra vietovė atrasta kelionių ventiliacijos angomis metu. Prisimenu vieną tvorą, kuriai peršokti reikėtų įgūdžio aukštiems šuoliams, tačiau aš atsirakinęs galimybę nešioti sunkius daiktus prie tvoros atsinešiau konteinerį ir užsišokęs ant jo peršokau ir visą tvorą. Smagu, tiesa? Todėl atrodo akivaizdu, kad tiems, kurie norės pereiti žaidimą antrą ir trečią kartą, kūrėjai paruošia keletą siurprizų. Dažnai pagalvoji, kaip smagu būtų jeigu tam tikrą vietą būtum perėjęs nepastebėtas ar tam tikrose vietose pavirstum nematomu, o gal nulaužtum apsaugos sistemas ir išvengtum priešiškai nusiteikusių apsaugos robotų...

Dar viena džiugi žinia ta, kad žaidimas nesivaiko naujausių madų, kurios diktuoja žaidėjui tai, kad vienu metu galima nešioti tik du ginklus. Čia mes mėgausimės įvairenybių prisotinta inventoriaus sistema. Vienu metu turėsime tiek ginklų, kiek telpa inventoriaus langeliuose. Tiems, kurie žaidė Resident Evil 4, toks vietos modeliavimas bus pažįstamas. Kalbant apie ginklus, čia jų bus į valias, asmeniškai aš ne kartą susidūriau su problema renkantis sau patinkantį, nors vietos inventoriuje buvo maždaug šešiems. Jau nekalbant apie įvairaus tipo granatas bei kitus futuristinius dalykėlius.

Atejo metas kalbėti apie minusus, kas yra itin keblu. Kadangi dauguma iš jų vienai didelei daliai žaidėjų gali atrodyti kaip pliusai. Stosiu prieš kiekvieną, kuris teigs, kad priedangų sistema ir trečiojo asmens vaizdas besinaudojant ja tėra riebus minusas. Nes būtent tokie taktiniai žaidimai, kaip RainbowSixVegas 2 ar Brother in Arms Hell‘s Highway įrodė, kad siekiant gerai ir nuodugniai įsijausti į veiksmą priedangų sistema su trečiojo asmens vaizdu tiesiog būtina. Interaktyvūs vaizdo intarpai, atsirandantys paspaudus vieną klaviatūros klavišą – abejotini, tačiau susidorojimas su priešu, vaizduojamas ekrane, dažnai tarsi mažą vaiką pakeri ne vieną žaidėją (panašiai kaip Batman Arkham Asylum). Šiek tiek bukas priešų DI, mažas skaičius šalutinių užduočių turbūt vieninteliai minusai, kurie prikimba ne vienam man, o ir prie daugeliui žaidėjų. Bet iš bendro Deus Ex Human Revolution vertinimo tai nenumeta nei vieno balo, o tik kelias dešimtasias jo.

Galiu garantuoti, kad kai kuriems nepatiks sociologijos sistema. Nekantraujantys veiksmo bei nežaidę ankstesnių dalių nesupras, kam reikalingi tie įžanginiai pamokslai bei užduotys, kurios reikalauja gan nuodugniai paplepėti su žmonėmis. Jeigu esi vienas iš tokių, tai neskubėk to traktuoti kaip minuso, tiesiog suprask – tai ta reta išimtis, kai žaidimo aspektas nesifokusuoja aplink tave. O jeigu maga spręsti socialines idiles, tada tau patiks žinoti, kad pokalbį gali pasukti sau norima linkme. Be to, tiems, kuriems Detroito ar Šanchajaus žemėlapyje sunku atrasti ginklų prekeivį, atkertu – pasiklausykit aplinkinių žmonių, kai kurie tikrai ganėtinai plepūs... Kaip seksis žaisti, priklausys nuo to, kiek sugebėsi įsigilinti į visą kontekstą. Juk tokios RPG smulkmenos kaip landžiojimas po svetimus kompiuterius bei vienas kitas atviras stalčius egzistuoja ne veltui.

Ar visi tie kietieji biomechaniniai implantai, visi didieji žmogaus atradimai mokslo, medicinos bei architektūros srityje kada nors bus įgyvendinti ir įrašyti į istoriją? Nežinau. Tačiau viena aišku – Deus Ex Human Revolution į žaidimų industriją žengia plačiu septynmyliu žingsniu. Nesvarbu kaip jis bus pripažintas – geriausiu metų, o gal dešimtmečio žaidimu, bet tai tikrų tikriausias gaivus gurkšnis euforijos po karštos vasaros žaidimų dehidrataciją išgyvenusiems ir ilgai savo pinigus kažkam ypatingai taupiusiems.