Hollywood’o asams baigus eksploatuoti seniau populiarius kosminius nuotykius, ši, pakankamai sudėtinga, užduotis atsigulė ant TV serialų kūrėjų pečių. Po legendinių „Žvaigždžių karų“ įmantraus žiūrovo ir „kosmologo“ akis pasiekė „Stargate“, paskutiniosios „Star Trek“ nuotrupos ir turbūt svariausią žodį prieš nublankant žanrui tarė „Battlestar Galactica“. Šiuo metu didieji nuotykiai šaltajame kosmose – tuščia niša. Ir tai suprantama, juk dabartinis žiūrovas reikalauja įspūdingų vaizdų. Kompiuteriniuose žaidimuose su vaizdais yra kiek paprasčiau, todėl kodėl gi žymųjį „A long time ago, in a galaxy far far away“ neperkėlus į mėlynuosius monitorių ekranus ? 

    Tuščią nišą išnaudojusi kanadiečių „Bioware“ pradėjo lipdyti žaidybinį „Žvaigždžių Karų“ analogą. Konkurentų stokos dėka 2008ais pasirodęs „Mass Effect“ pagrįstai užsidėjo sau laurų lapelių vainiką. Žanro siūlomų pramogų išbadėjusios širdys pasitenkino šiaip ne taip sulipdytu siužetu, abejotina mechanika ir įspūdingais vaizdais. Praėjus dvejiems metams žaidėjai turi galimybę grįžti, o tiksliau, pratęsti nuotykius jaunoje ME visatoje. 

   Įmantrumu ME2 siužetas nepasižymi – žaidėjui jau pažįstami ateiviai suįžūlėja ir pagrobia kelių federacijos kolonijų gyventojus, mūsų didvyris Šepardas (kurį galima perkelti iš pirmojo žaidimo išsaugojimo) miršta pirmojo susidūrimo su nenaudėliais metu, legendinis kosminis laivas „Normandy“ sunaikinamas. Liūdnoka, tačiau į pagalbą ateina piktoji organizacija „Cerberus“. Buvę priešai išlieka tokie pat paslaptingi, tačiau atgaivina žymųjį kapitoną, sukuria naująjį laivą, kišteli mums į panosę galimų sąjungininkų dokumentus ir verčia rinkti žmonijos gelbėjimo komandą. Ją surinkus skrendame įkrėsti velnių ateiviams jų pačių namuose.<br>    Iš pirmo žvilgsnio naivoka ir trumpa istorija laimi savo pateikimo metodu. Bioware kulinarai siūlo žaidėjams ne dubenį košės, o atskiras lėkštes, iš kurių galime ragauti po truputi. Savo naujajame laive keliaudami po galaktikas apsilankome įvairiose planetose, susipažįstame su jų papročiais bei išgyvename kiekvienai vietovei prilipdytą veiksmo filmo istoriją. Štai pavyzdžiui dvejų kriminalinių grupuočių karu ir epidemijos užtvindytoje kosminėje stotyje darome tvarką ir teisingumą, o prizas mums – naujas komandos narys. Įvairovė stebina – biotico vadavimas iš kalėjimo, išprotėjusios įgulos gelbėjimas, susipažinimas su barbariškos rasės Krogan papročiais, pagalba samdomam žudikui ir t.t. ir pan. Kiekvienai tokiai istorijai įveikti pašvęsime apie valandą, grožėsimės Hollywood‘o scenaristam nenusileidžiančiais dinamika ir veiksmu. Žaidimas pasirodė su 9 standartiniais personažais ir 3 numatomais DLC pavidalu, todėl užsiimti tikrai yra kuo. Juo labiau, kad vėliau turėsime galimybę pasinerti į kiekvieno personažo charakterį ir pelnyti šio pasitikėjimą įvykdant dar vieną misiją. Štai tokiu būdu iš pirmo žvilgsnio trumpa ir vangi istorija transformuojasi į pilną veiksmo filmų naktį už vieną kainą.  

     Maloniai stebina ir kiti žaidimo elementai. Šiais žaidimų štampavimo laikais populiarumo sulaukusio žaidimo tęsinyje stebėti pasikeitimus tikrai malonu. Nors greičiausiai tokie pasikeitimai yra sąlygoti Bioware DAO (Dragon Ages: Origins) sukurtu varikliuku.  Bet kuriuo atveju – valdome būrį, bet kuriuo metu galime persijungti prie kito jo nario, pateikti nurodymus ir koordinuotai valyti koridorius nuo visokiausio plauko padugnių. Paveiksliukas ekrane tapo ženkliai kokybiškesnis, personažai detalesni, modeliai ir jų judesiai nebeprimena sunkių ligų kankinamų senukų. Pristatytos karių klasės (karys, snaiperis, bionikas ir pan.) didelės įtakos nedaro – vietovės pakankamai vienodos, todėl didelių manevrų rengti negalėsime, užtat kiekvienas gali žaisti būtent taip, kaip patinka jam. Veiksmas ir toliau pristatomas vaidybinio filmo pavidalu – dialogai, kamerų rakursai, mūsų pasirinkimų įtaka procesui, nesvarbūs ir linksmi epizodai neleidžia nuobodžiauti. <br>    Garsas vaizdas ir specialieji efektai lydi veiksmą blokbasteriui būdinga maniera. Sprogimai, susišaudymai, pigios dramos prikimšti filmukai, storaodžiai bosai ant kiekvieno žaidybinio kampo. Smagu, nepasiginčysi. Kiek nuvilia dekoracijos – matyt patingėta. Pagrinde veiksmas rutuliuojasi uždaruose patalpose, todėl iš vienodų metalo plokščių sulipdytos sienos bei grindys visose planetose kiek pabosta. Laisvė – tai irgi abejotina sąvoka ME2. Negana to, kad visas planetas gauname palaipsniui, žemėlapiai yra ankšti ir praktiškai kiekvienas iš jų – tai vientisas koridorius. Išsilaipiname taške A, braunamės pro bukapročių priešų barikadas tiesiai į tašką B, kuriame mūsų laukia filmukas-bosas-filmukas.  Bet vėlgi – holivudiški „BUM! BACH! HA-HA-HA! TRA-TA-TA-TA“ neleidžia nuobodžiauti tokioje rutinoje. 

       Baigę darbus su KOTOR (STAR WARS: KNIGHTS OF THE OLD REPUBLIK) kanadiečiai nenorėjo paleisti kosminio nuotykio idėjos. Supratę, kad be legendinių Jedi‘jų ir zvimbiančių bei mirgančių kardų grandiozinis nuotykis nesigaus, Bioware peršoko į veiksmo, šaudyklių ir dar kartą veiksmo bėgius. Mass Effect – jau legenda, o anonsuotoji trečioji dalis neverčia abejoti šios visatos tolesniąja plėtra. Kol kas gi – ME2, turėdamas keletą ydingų bruožų, siūlo žaidėjams linksmą, veiksmu, dinamika ir įvairovę prisodrintą 20-30val. nuotykį kosminio „Rambo“ kailyje.