Capcom nusprendė padovanoti Lost Planet: Extreme Condition ir asmeninių kompiuterių turėtojams. Jei kas dar nežino, tai Lost Planet yra populiari Xbox360 šaudyklė, kuri sulaukė daug palankių atsiliepimų. Taigi, mes turime pirmąją šiais metais išleistą žaidimą su DirectiX 10 palaikymu. Tačiau perėjimas nuo konsolės prie asmeninių kompiuterių nėra galutinai užbaigtas. Kodėl taip manau? Skaitykite toliau ir sužinosit, kas vis dėlto čia ne taip. Tęsiam toliau, asmeninių kompiuterių nesuderinamumas. Žaidime iššokantys mokymo langai remiasi Xbox 360 valdymo pultu, klaviatūros komandos yra paliekamos kažkur nuošalyje ir jei jūs kaip tik esate klaviatūros naudotojas, pirmas dalykas, kurį pastebėsit bus nepatogi meniu navigacija. Taip pat pastebėsite ir kitus nemalonius dalykus: Lost Planet yra būtinas prisijungimas prie Steam per internetą, vien tik tam, kad galėtumėt žaisti vieno žaidėjo kampaniją (Singleplayer). Netikėtai nutrūkus interneto ryšiui, žaidimo klientas tiesiog išsijungs. Žaidime taip pat nėra žaidimo metu galimybės išsaugoti žaidimą, taigi tektų pradėti visą užduotį iš naujo. Taigi, kaip supratote Lost Planet: Extreme Conditions negalėsite žaisti be interneto linijos, ar tuo metu, kai Steam yra išjungtas iš tiekėjų pusės, kitaip sakant offline. Žaidimo priešai nėra tiesiog paprasti taikiniai vadinami Akrid, jie savyje laiko spindinčius raudonus rutuliukus, kurie savyje talpina Šiluminę Energiją (T-ENG), o jie yra tikrai ne dėl grožio. Jūs privalėsite juos rinkti, kad išgyventumėt. Žaidime T-ENG yra kombinacija tarp medicinos reikmenų, baterijos ir deguonies. Šie trys aspektai bežaidžiant nuolat mažėja ir labiausiai krenta naudojant energinius ginklus ar nespėjus pasitraukti nuo priešo atakos, kai pasiekiamas nulis, jūs mirštate. Taigi yra kažkokia naujovė FPS žaidime, reikia rinkti spindinčius rutuliukus. Kalbant apie geimplėjų , visas spindinčių rutuliukų reikalas nėra neprivalomas daikčiukas dėl kažkokio tai papildomo taškų skaičiau, ne, už juos taškų negausite, tiesiog siurbsite kraują (energiją, atsiprašau), kad išgyventumėt. Manau tų daikčiukų rinkimas yra tiesiog kvailas, kai aplinkui yra pilna priešų, kuriems nužudyti užtenka vos poro šūvių, rizikos faktorius, kad neišgyvensite yra tiesiog žudančiai mažas. Dar žaidime yra šiluminiai kostiumai, suprojektuoti žmonių, kad galėtume kovoti prieš Akrid. Tie mechaniniai daiktai turi skirtingas galias. Kai kurie turi po ginklą abiejuose rankose, kiti gali daryti dvigubą šuolį, o kiti skraidyti, kaip... Visai, kaip Mario Sunshine Visa ta mėsmalė yra gan priimtina, tačiau yra ir minusų, jie yra lėtos reakcijos ir jei šalia Akrid kario nukepsi vieną iš draugelių, jis bus per daug nerūpestingas ir dės visas pastangas, kad po draugo būtų jis pats. Lost Planet daro pakankamai gerą darbą įliedami jus į žaidimo veiksmą ir šalia dar primetant didelius monstrus ir bepročius bosus, bet giliau pamąstęs supranti, kad tai tiesiog paprasčiausiais žaidimas. Tai kaip užburtas ratas: prasivalai sau kelią iki boso, jį nušluoji nuo paviršiaus, vaizdo intarpas ir vėl viskas iš naujo. Kaip jau galėjote suprasti dirbtinis intelektas ne pati stipriausia žaidimo dalis. Pakenčiamas, kartais netgi protingas, tačiau pasitaiko savižudiškai kvailų momentų. Kuo žaidimas gali pasigirti, tai techniniu subalansavimu, pagal tai, kokia mums perteikiama vaizdinė žaidimo dalis ir tai ką mes gauname, kalbu apie kadrus per sekundę. Finale, Lost Planet nėra pritaikytas žaisti su pele ir klaviatūra, taip galite bandyti daryti tai ir su pele, tačiau nedidelis pelės pakreipimas reikš didžiulį šuolį per ekraną, o kas labiausiai gniuždo, kad niekur nėra jautrumo nustatymo, su valdymo pultu to nenutinka. Jei skaitydami susidarėte tokią nuomonę, kad man nepatiko Lost Planet: Extreme Conditions, tuomet aš atsiprašau. Galiu sakyti, kad žaidimo metu laiką praleidau linksmai. Pabaigos apmastymams galiu teigti, kad tai geras, bet ne nuostabus žaidimas.