Pasirodžius žaidimų rinkoje naujam karinės tematikos FPS produktui, kurio siužetas vienaip ar kitaip yra susyjąs su vienu iš dviejų pasaulinių karų, mes – žaidėjai, lyg ir netyčia lyginame tą žaidimą su dviem žanro deimantais „Medal of Honor" ar „Call of Duty". Bėgant laikui, tobulėjant techninėms kompiuterio galimybėms, atrodytų turėtų atsirasti vis naujų, įdomių žanro žaidimų. Tačiau taip nėra. Prisiminkime, kiek karinių FPS kūrinių (neskaitant minėto „Call of Duty"), buvo populiarūs per pastaruosius kelis metus? Sutikite situacija liūdnoka. Štai būtent todėl, žaidimo „Brothers in Arms: Road to Hill 30" pasirodymas rinkoje, mums - žaidėjams, tūrėtų būti tikrai be galo džiugus įvykis. Kūrybinės kompanijos Gearbox Software žaidimo „Brothers in Arms: Road to Hill 30" siužetas sukurtas rementis realiais antrojo pasaulinio karo įvykiais. 1944 metų birželio 6. Amerikiečių armijos seržantas Metas Beikeris (kurio kailyje ir atsiduria žaidėjai) kartu su savo „broliais" kareiviais išlaipinami nedidelėje Normandijos kranto gyvenvietėje. Bičiulių nuotaika kovinga, tačiau jų svaidomi juokeliai, norint sumažinti įtampą jau nebesukelią Metui šypsenos. Liūdnai žiūrėdamas į horizontą jis suprantą, jog ten, kažkur už kalnų, link jų jau artėja didžiuliai ir puikiai organizuoti vokiečių armijos būriai. Jis žino, jog neužilgo žydrą dangų ims skrosti priešo pabūklai, jog žolė po jo kojomis netrukus gali nusidažyti jo draugų ar jo paties krauju. Jis žino, jog ateina metas lemiamam mūšiui, visiems laikams įeisiančiam į pasaulio istorija. Taip, jis nori laimėti, bet dar labiau jis trokšta kitko – jis trokšta išgyventi. Būtent tai jam (jums) ir reikės padaryti per artimiausias aštuonias dienas, per dvi dešimtis įtampos ir veiksmo kupinų žaidimo misijų. Žaidime, kaip ir įprasta, pagrindinės užduotys bus susijusios su tam tikrų vietovių užėmimu, arba jų apsaugojimu nuo vokiečių kariuomenės (kodinis pavadinimas: pamatei vokietį – nušovei vokietį). Teks vykdyti ir pašalines, tačiau nemažiau svarbias užduotis – sprogdinti sunkiąją vokiečių techniką, kilus panikai duoti įsakymus savo armijos vyrams ar pasislėpus su nedideliu būriu kareivių, kryžmine ugnimi pridengti pagrindinius kariuomenės būrius, bandančius nepastebimai prasiskverbti pro sukoncentruota priešų kariuomenę. Įdomu tai, jog kai kurių žaidimo misijų vienam, be savo kariuomenės pagalbos atlikti bus praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju, teks duoti atitinkamas komandas kareiviams (persirikiuoti, atsitraukti, pulti) ir tokiu būdu tikėtis apeiti priešus. Vienu metu pagrindinis herojus galės neštis su savimi tik du pasirinktus ginklus. Taigi turint, sakykim, automatą ir šautuvą, bet su surasta bazuka norint paskraidinti priešų tanką, reikės vieno iš turimų dviejų ginklų laikinai atsisakyti. Be bazukos, automatų bei kelių rūšių šautuvų, ginklų arsenale dar rasime pistoletų, ginklų su optiniu taikikliu, kulkosvaidžių, granatų, bei keleto rūšių sprogmenų. Dar viena įdomi žaidimo detalė – priešų būklės indikatorius. Ar vokietis pasiruošęs vienas išguldyti visą amerikiečių kariuomenę ar atvirkščiai jis pasimetęs ir lengvai nukaunamas mums parodo virš jo esantis, spalvą keičiantis nedidelis žymeklis. Didžiuliai „Brothers in Arms: Road to Hill 30" žaidimo lygiai išsiskiria puikiu dizainu, bei sodriomis, akį maloninančiomis spalvomis (tas pats senasis tik modifikuotas Unreal varikliukas). Ir nors žiūrint bendrai žaidimo grafika yra maloni, visgi silpnų vietų, o būtent tekstūrų kokybė bei pernelyg vienodos ir neįspūdingos žmonių figūros bei veidai, „Brothers in Arms: Road to Hill 30" neišvengė. Kiek geresnių kariniame FPS norėtusi ir ugnies, dūmų bei sprogimų efektų. Garsinis žaidimo apipavidalinimas (muzika, dialogai, šūvių, sprogimų efektai) puikūs, tačiau galimybės moderniomis garso kolonėlėmis išspausti ir pasigerėti tokiu garso desertu kaip mums buvo suteikęs progą „Call of Duty" mes deja negalime. Ar galima „Brothers in Arms: Road to Hill 30" lygiuoti su geriausiais žanro žaidimais? Manau, kad taip. Visų pirma, žaidimas išlaikė daugumą geriausių karinės tematikos šaudyklės bruožų, bei įtraukė į save keletą tikrai įdomių naujovių. Antra – tai yra žaidimas su nuostabia atmosfera, be kurios net ir dailiausiai iš išorės nušlifuoti ir gražiausiai grafiniu atžvilgiu atrodantys žaidimai niekada netampa mėgstamiausiais. O mėgti „Brothers in Arms: Road to Hill 30" tikrai yra už ką.