Kažkada senai senai, prieš dvidešimt keturis milijonus baitų ( 2000m. gruodį ), žaidimų pasaulį išvydo vienas geriausių visų laikų action žaidimų „Hitman codename 47". Žaidėjai turėjo galimybę atsidurti slaptoje kriminalinėje laboratorijoje sukurto samdomo žudiko kailyje. Aštrus žaidimo siužetas, įsimenantys veikėjai, labai realistiška tiems laikams grafika, sulaukė tik geriausių atsiliepimų iš žaidėjų, bei kritikų. Praėjus beveik dviems metams, buvo išleista žaidimo apie žudiką kodiniu vardu 47 antroji dalis - „Hitman 2: Silent Assassin". Ir vėl kūrinys sulaukė didžiulio pasisekimo. Antrasis „Hitman" ilgai buvo vienas perkamiausių žaidimų daugelyje pasaulio šalių ir vėl tapo vienu geriausių savo žanre. Ir štai šių metų pavasarį danų firma „IO Interactive" išleido trečią serijos apie klonuotą samdomą žudiką dalį – „Hitman: Contracts". Žaidimas prasideda tuo, kad eilinė skustagalvio žudiko nr.47 užduotis Prancūzijoje, vos netampa jam paskutinė. Po pasalos, tik per stebuklą likęs gyvas, bet stipriai sužeistas ir persekiojamas gausaus specialiosios paskirties būrio, jis sugeba pasislėpti apleistame viešbutyje, kur jo laukia sunki, kovos dėl gyvybės naktis. Žmogui gyvenimas yra duodamas tik kartą, ir kaip taisyklė, pačiu netinkamiausiu momentu. Kodėl 47 – asis pakliuvo į tokį, rožėmis tikrai nenuklotą gyvenimo vingį? Kas galėjo trokšti jam blogo ( juk visi, kas turėjo garbės su juo susipažinti, jau senai buvo gavę kontrolinį bučinį į galvą ), kas pakišo jį čia – Prancūzijoje? Įstumtas į nepavydėtiną padėtį plikis bando prisiminti visas savo misijas ir stengiasi suvokti, kur gi čia šuo pakastas, ....ir štai pažaliuoja akyse (kas visai nereiškia, kad atėjo pavasaris)........atsiminimai prasideda. Pirmiausiai žaidėjas nukeliamas į Rumuniją – į gimtąją samdinio laboratoriją, iš kur ir atplaukia pirmi nr.47 prisiminimai. šia esančiame psichiatrinės ligoninės priestate, laimingas ir neturintis problemų (nes jau senokai yra miręs ), su skyle galvoje, guli pats išprotėjas mokslininkas, sukuręs pavojingų žmogžudžių klaną. Šalia, be jokių emocijų ir sąžinės graužaties stovi nr.47. Taip....reikėtu nešdintis, bet tai bus padaryti pakankamai sunku, nes į laisvę jau spėjo ištrūkti ir vietiniai durneliai Napaleonai, Cezariai, bei šiaip paprasti vietiniai pacientai, kurie padedami dar ir vietinės rumunų policijos tampa tikru galvos skausmu 47 – ajam. Tačiau, net ir pabėgus iš šio „linksmo vakarėlio", nuotykiai Rumunijoje nesibaigia ir likimas mus nubloškia į mėsos kombinatą, priklausanti čionykščiam skerdienos karaliui ir jo žaviam, degradavusiam, narkomanui broliukui. Oooo..kokios čia vyksta orgijos. Pilnos salės kaukėtų, apsvaigusių svečių, pakampiais besimėtanti skerdiena......žodžiu....nėra žodžių.Iš Rumunijos veiksmas persikelia i tolimąjį Sibirą. šia 47 – asis nunuodija labai svarbų rusų armijos mokslininką, brūkšteli kartelį peiliu kažkokiam karininkui per gerklę ir išgelbėja pasulį nuo trečio pasaulinio karo, paskandinęs atominių galvučiu prikrautą povandeninį laivą. Paiškilavęs šaltajame Sibire, mūsų herojus patraukia į nuošalų Anglijos kaimelį, knibždanti vietinių, nekaip nusiteikusių, susiraukusių britų. Atrodytu anokia čia bėda, - juk visada galima pakelti nuotaika kokiam kaimiečiui iššokus prieš jį iš už kampo ir taip netikėtai nupjovus jam kokią nereikalingą kūno dalį. Tačiau tai padarius, ko gero iš karto tektų rinkti savo paties smegenėles nuo šlapio angliško grindinio, kadangi labai jau daug tų kaimiečių aplink sukiojasi ir labai jau didelius vinčesterius tie išgamos su savimi visur tamposi. Belieka vadovautis taisyklę, - paskutinis juokiasi tas, kuris iššauna pirmas. O pašaudyti, kaip mes žinome, mūsų draugas tikrai neatsisako. Likusios misijos žaidime ( išskyrus pačią paskutiniąją ), jau bus pažystamos visiems, žaidusiems „Hitman codename 47". Tačiau, bent jau man, buvo tikrai malonu vėl apsilankyti Roterdamo uoste, apžiūrėti gerai pažystamas vietas Honkonge, ar atlikti jau spėjusias prisimiršti užduotis Budapešte. Pabaigoje, 47 – asis atsipeikėja tame pačiame viešbutyje Prancūzijoje. Dūžta langai, pro kuriuos į kambarį skrenda dūminės granatos. Namas apsuptas. Koridoriuje jau girdėti kažkieno meilūs balsai, žadantys palikti tave gyvą,...jei kiaulės pradėtų skraidyti. Vienintelis išsigelbėjimas – stogas. Apibendrinus norėtusi pasakyti, kad trečioji „Hitman" dalis, kaip ir pirmos dvi, yra verta dėmesio. Nuostabi grafika, bei garsas, puikus siužetas, bei stiprus priešininkų dirbtinis intelektas, daro šį žaidimą nuostabiu action žanro žaidimų šeimos nariu.